|
Liūdni pamąstymai Šventojo Tėvo netekus
Visas pasaulis šiomis dienomis gedėjo mirusio Dievo vietininko žemėje Romos popiežiaus Jono Pauliaus II. Pastaruoju metu visos žiniasklaidos priemonės tik ir pranešinėjo apie šio Katalikų Bažnyčios autoriteto, vienos iškiliausių šių laikų asmenybių žemiškosios kelionės baigtį, atsisveikinimą su Šventuoju Tėvu: plačiai buvo nušviečiama jo apaštalinė veikla, kova už taiką visame pasaulyje. Lietuviai ta pačia proga prisiminė Popiežiaus viešnagę Lietuvoje 1993 metų rugsėjo mėnesį ir jo džiaugsmą, kad mūsų šalis tapo laisva ir nepriklausoma taip išsipildė Jono Pauliaus II viltis matyti būtent tokią Lietuvą.
Tačiau ne visi lietuviai liūdėjo ir išgyveno dėl Šventojo Tėvo mirties, ne tik gedulo varpai lydėjo Popiežiaus netektį. Naktį iš balandžio 2-osios į 3-iąją, kai visam pasauliui buvo pranešta liūdna žinia apie Popiežiaus mirtį, suskambo bažnyčių varpai. Jie skambėjo lygiai 26 minutes juk 26 metus Jonas Paulius II išbuvo šiame poste, iki pat savo mirties.
Kaip pastebėjo vienos televizijos naujienų laidos pranešėjas, kai kurie tautiečiai sutiko žiną apie Šventojo Tėvo mirtį abejingai. Lietuva nuo seno vadinama Marijos žeme, taigi, logiškai mąstant, didžioji dauguma lietuvių yra katalikai. Taip pat logiškai mąstant, katalikai tokią sunkią valandą, kai netenka savo Šventojo Tėvo, turėtų eiti į bažnyčias, melstis. Būtent taip turėjo būti ir mūsų miestuose. O kaip buvo Vilniuje, šalies sostinėje? Pasirodo, tikintieji neskubėjo tąnakt į bažnyčias, nors jų durys buvo pernakt atvertos. Priešingai būta daugybės girtų jaunuolių, kurie šlaistėsi aplinkui, triukšmavo, chuliganiškai elgėsi, keikėsi, dainavo ir nerodė jokios pagarbos aplinkiniams, mirusiam Popiežiui, pažeidinėjo rimtį. Kaip vėliau tvirtino Lietuvos radijo laidoje Vilniaus Arkikatedros klebonas, jis net bijojo palikti atviras maldos namų duris, kad įsisiautėję girti jaunuoliai nesusirinktų į Arkikatedrą pasiausti, kelti orgijų ir triukšmo. (Juk, kaip parodė pats gyvenimas, dabar daugeliui žmonių nebėra nieko švento, tad net šv. Mišių metu kunigai užpuldinėjami, mušami, užgauliojami.) Tai tik vienas kitas faktas iš panašių liūdesio akimirkų, kurios buvo paviešintos žiniasklaidoje. O kiek tokių faktų buvo per visą Lietuvėlę?
Palangoje tuo metu pasaulio rekordo siekė užsišaldę lede Diana ir Arvydas Gaičiūnai. Juos palaikė gausi minia žmonių. Tie vargšeliai brolis ir sesuo sustirę ledo dėžėje siekė rekordo, žmonių miniai tai buvo didelė pramoga, visiems koncertavo žinomi šalies atlikėjai, muzikos grupės. LNK televizija, globojusi šį renginį, retkarčiais vis pranešdavo žiūrovams naujienas iš ledo kalėjimo, rodė ir koncertų fragmentus. Skambėjo tranki muzika, linksmos dainos, publika šėlo ir tą sekmadienio priešpietę, beje, Atvelykio priešpietę. Ir kaip nesidžiaugs, nesilinksmins tūkstančiai žmonių, kaip nešokinės po sceną, nedainuos Bavarijos dainininkai, jeigu Diana ir Arvydas pasiekė buvimo lede pasaulio rekordą ir pralenkė amerikietį Deividą Bleiną, kuris lediniame narve išbuvo daugiau kaip 61 val., tuo tarpu lietuviai šalo lede per 63 valandas
Į Palangą pasveikinti rekordininkų ir pareklamuoti save bei Eurovizijos konkurse dalyvausiančią Baltarusijos dainininkę Andželiką atvyko net pats garsenybė Filipas Kirkorovas. Taigi visi džiūgavo, linksminosi ir niekas net žodeliu neužsiminė apie Popiežiaus mirtį ir būtinybę laikytis rimties. Bent jau tokį vaizdą buvo galima susidaryti stebint LNK programą. Aišku, renginio nepakeisi, neatšauksi, betgi galima buvo tą sekmadienio pusdienį bent jau taip nebešėlti, nebesilinksminti, būti santūresniems.
O štai Nacionalinė televizija ir Lietuvos radijas tuoj pat pakeitė programas ir visą sekmadienį skyrė Šventajam Tėvui. Trankią muziką, įvairius koncertus, pramogines laidas pakeitė santūrios, rimtos laidos, įdomūs reportažai iš Vatikano, pasakojimai apie Popiežiaus gyvenimą. Tris dienas Lietuvoje buvo paskelbtas gedulas. Netgi ir komercinės televizijos pakeitė programas, nebetransliavo koncertų, pramoginių laidų. Bet visgi užteko ekrane ir purvo, ir visokių nešvankybių, ir smurto, sekso scenų. Vien ką reiškia LNK rodoma rusiška laida Okna, kur gyvenimiškos istorijos pasakojamos palydint devynaukščiais keiksmažodžiais, kur kas antras sakinys vis apie dulkinimąsi ir antrą galą. Bent jau tokių nešvankybių buvo galima tomis gedulo dienomis atsisakyti. Kur tau
O gedulo vėliavos? Miesteliuose, gyvenvietėse jų buvo galima suskaičiuoti vos po kelias ar keliolika, kai kuriose vietovėse tam pakako ir vienos rankos pirštų. Rajonų centruose, didmiesčiuose tokių susipratusių piliečių būta daugiau
Mūsų Marijos žemėje panašių kuriozų būna labai daug. Kartais puolama iš vieno kraštutinumo į kitą, nuo pagarbos, padėkos, nuolankumo greitai persimetama prie nepagarbos, abejingumo, nenuoširdumo, pykčio, pagiežos, paniekos. Antai dabar plačiai kalbama, kad kas žingsnis vis prisimenamas popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas į Lietuvą. Tiesa, gražiai jis tada, 1993-iųjų rugsėjo mėnesį, buvo sutiktas, pagerbtas, Šventasis Tėvas ta kelione buvo labai patenkintas. O kas buvo po to? Praėjus kuriam laikui po šio vizito, po Lietuvą pasklido
darbinės pirštinės, pasiūtos iš medžiagos, ant kurios pavaizduotas Popiežius. Kažkas sumaniai panaudojo medžiaginius plakatus, Šventojo Tėvo portretus, išspausdintus ant drobės, ir pradėjo siūti
pirštines. Tada plačiai spaudoje buvo aprašyti atvejai, kai Anykščių akcinei statybos bendrovei Statyba ir remontas (dabar UAB Anrestas) kažkokie verslininkai iš Kėdainių atvežė ir pasiūlė pirkti baltų darbinių pirštinių. Anykštėnai nupirko šimtą porų už 150 litų, tačiau tomis pirštinėmis iš sintetinio audinio taip ir nepasinaudojo. Mat apžiūrėję atidžiau, išvertę pirštines, anykštėnai išvydo Šventojo Tėvo veidą, jo laiminančią ranką, liturginio drabužio kraštą ar kitas detales. Statybininkai pasipiktino tokia nepagarba Popiežiui ir nutarė darbe tų pirštinių nenaudoti. Tokios pirštinės buvo siūlomos ir kitoms Anykščių krašto įmonėms, jas pirko daugelio rajonų ir miestų firmų darbuotojai. Nors tokie faktai paskelbti spaudoje (Lietuvos ryte, Dienoje ir kitur), tačiau niekas į tai nekreipė jokio dėmesio. Niekur neteko girdėti Katalikų Bažnyčios hierarchų smerkiančio žodžio, tyla ir ramuma buvo Užsienio reikalų ministerijoje, Vyriausybėje. O juk taip buvo įžeistas ne tik Romos Katalikų Bažnyčios vadovas, bet ir užsienio šalies vadovas. Juk Popiežius kartu yra ir Vatikano valstybės vadovas.
Įdomu, ar tų verslininkų, siuvusių ir pardavinėjusių darbines pirštines su Popiežiaus atvaizdu, dėl to negraužia sąžinė bent jau dabar, kai Šventasis Tėvas iškeliavo į Dangaus karalystę ir kai blaiviai mąstantys, dori, rimti piliečiai, tikri katalikai, nuoširdžiai dėl jo mirties gedėjo?
Štai kokios mintys buvo užplūdusios tomis dienomis, kai aplinkui plaikstėsi gedulo vėliavos ir liūdnai skambėjo bažnyčių varpai
Vytautas BAGDONAS
Anykščių rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|