|
Grįžimas prie ištakų
Petras KATINAS
Praėjusį savaitgalį Socialdemokratų partijos lyderis, premjeras A.Brazauskas, prieš išvykdamas atsipūsti nuo darbų, savo partijos tarybos posėdyje įsakė sugriežtinti partijos statutą. Mat, pasak jo, iki šiol buvęs statutas buvo pernelyg demokratiškas. Baisu ir pagalvoti, jog partijos viduje pašlijo buvusi dabartinėje socialdemokratų pirmtakėje komunistų partijoje geležinė drausmė. Argi gali lengvai žiūrėti pats partijos vadas ir ideologiškai išlikę kietosios linijos šalininkai, tokie kaip lyderio dešiniąja ranka tampantis patarėjas, paskirtas valdančiosios koalicijos Politinės tarybos pirmininku, J.Bernatonis, kai atskiri partiečiai, tos pačios partijos vadovybės prastumti į Seimą ir Vyriausybę, nutrūksta nuo pavadžio ir net vado žodis jiems nebetampa šventas. Šito dar niekada nebuvo ir nėra nė vienoje komunistų partijoje. Todėl J.Bernatoniui, kaip vienam labiausiai neatsižadėjusių principų, ir buvo pavesta parengti naujo partijos statuto projektą. O partijos lyderis paaiškino tarybos nariams, kad naujasis statutas reikalingas pirmiausia todėl, jog būtina apriboti partiečių teisę reikšti savo nuomonę. Anot jo, vidinė partinė diskusija visuomet turi likti tiktai partijos viduje, o į viešumą išeiti vieningai, neieškant kiekvienam atskirai savo tiesos. Disciplinos per mažai. Jei partietis nori dirbti, aktyviai dalyvauti partijos veikloje, turi laikytis normų. Naujajame statute pirmiausia nurodoma, kad reikia baigti demokratinius žaidimus partijos Seimo frakcijos viduje. Taigi po gegužės 14-osios, kai įvyks partijos suvažiavimas, kuriame bus patvirtintas naujasis partijos statutas, frakcijos seniūną ir jo pavaduotoją skirs pats partijos vadas. Tai irgi priskiriama SSKP laikais galiojusiam demokratinio centralizmo principui. Paprastai kalbant, ką pripažino ir kai kurie partijos tarybos nariai, partija suka ne demokratinio centralizmo, o diktatoriško autoritarizmo link. Taip pat kategoriškai atmestas kai kurių socialdemokratų veikėjų pasiūlymas leisti steigti partijos viduje frakcijas. O šito juk komunistų partijoje niekada nebuvo. Tie, kurie tai bandė padaryti labai liūdnai baigė savo dienas. Visokiems oportunistams, nesilaikantiems demokratinio centralizmo, tai yra besąlygiško paklusnumo partijos vadui ir centro komitetui, grėsė, geriausiu atveju, pašalinimas iš partijos ir tarnybos. Dabar, pagal naująjį statutą, bus partijos valdyba, į kurią įeis partijos pirmininkas, jo pavaduotojai, atsakingas sekretorius ir pirmininko paskirtas Seimo frakcijos seniūnas. Taigi kaip ir anais sovietiniais laikais, kai partija buvo paskelbta mūsų epochos protu, garbe ir sąžine.
Kodėl dabar partijos lyderiui ir kitiems neišsižadėjusiems principų taip skubiai prireikė naujo statuto? Pirmiausia dėl kai kurių partiečių nepaklusnumo partijos lyderiui, išdrįsusių nesutikti su kai kuriais jo sprendimais. Šiuo atveju, išryškėję nesutarimai tarp socialdemokratų vadovybės ir kai kurių Seimo frakcijos narių dėl vadinamosios mokesčių reformos. Dėl tų nesutarimų apie savo atsistatydinimą paskelbė vienas socialdemokratų veikėjų, apie kurį buvo kalbama net kaip apie būsimą partijos lyderį, A.Brazauskui nuėjus nuo scenos, finansų ministras Algirdas Butkevičius. Ministras ir partijos tarybos posėdyje pakartojo, jog niekada nevykdysiąs primestos programos. Tuo leisdamas aiškiai suprasti, kad tą mokesčių reformą jam primetė visai ne partijos lyderis, o koalicijos partneriai. Pirmiausia ūkio ir žemės ūkio ministrai. Taigi, pasirodo, tas pats partijos vadas, siekiantis atkurti partinę discipliną, yra reguliuojamas lyg ir kitos partijos boso, tiksliau, ne partijos, o dar vienos klaninės grupuotės. Beje, net socialdemokratams palankūs ekonomistai negailestingai kritikuoja tą mokesčių reformą. Ypač atsisakymą įvesti ne turto, o vadinamąjį solidarumo mokestį, kuris bus skaičiuojamas ne nuo pelno, o nuo apyvartos, t.y. bus žymiai didesnis už jį pakeičiantį kelių mokestį. Dėl tokio valdančiosios koalicijos žaidimo daugelis bendrovių gali bankrutuoti. Juk niekam ne paslaptis, kad bendrovės, ypač vidutinės ir mažosios, nors ir vykdo apyvartą, tačiau beveik negauna jokio pelno, o balansuoja ant bankroto ribos. Taigi įvedus mokestį nuo apyvartos, joms bus užnerta kilpa. Negi tai ir yra rūpestis smulkiuoju ir vidutiniuoju verslu, apie ką mėgstą postringauti valstybę tvarkantis ūkio ministras? Galima priminti, kad Lietuvoje iš visų verslo rūšių bene labiausiai klesti azartinių lošimų vertelgos. Oficialiais duomenimis, azartinių lošimų įstaigose šiemet vien tik per pirmąjį ketvirtį pralošta daugiau kaip 28 milijonai litų. Tai yra net 54,6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. O per praeitus metus pralošta net 87 mln. litų. Šiemet, metams baigiantis, ši suma tikriausiai padvigubės. Štai kur klondaikas!
Beje, tarp finansų ministrą labiausiai puolančių socialdemokratų tarybos narių yra užkietėję leniniečiai Šiaulių miesto meras V.Juškus, buvęs paskutinysis SSRS komjaunimo sekretorius A.Macaitis, Seimo narė I.Šiaulienė ir net V.Andriukaitis, kuris pažėrė dar vieną liaupsę A.Brazauskui, kaip vieninteliam ir nepakeičiamam partijos lyderiui, smerkė tas partines aveles, kurios nebeklauso vyriausiojo piemens.
Bet kaip nenuklysti į lankas, jeigu nebežinai, kas yra tas vyriausiasis piemuo Premjeras ar ūkio ministras. Taigi stiprink ar ne partinę drausmę, reikalai krypsta ne į tą pusę. Ta nelemta mokesčių reforma kelia vis didesnę sumaištį valdančiosios koalicijos viduje. Kas atsitiks, kai Seime prasidės diskusija dėl tos mokesčių reformos, niekas nesiima prognozuoti. Todėl visiškai neatsitiktinai žiniasklaidoje pasirodo vis naujų pranešimų apie neaiškius ūkio ministro žaidimus. Spėliojama, kam oligarchui prireikė pasikvieti arbatėlei paksininkų vadą V.Mazuronį ir aptarinėti su juo ne tik mokesčių reformos, bet ir kitus klausimus. Netgi kalbama, kad V.Uspaskichas su V.Mazuroniu aptarė galimus būsimosios naujos valdančiosios koalicijos variantus ir netgi kam turi atitekti naujų ministrų portfeliai.
Nieko nuostabaus, kad Premjeras tokiu įtemptu laiku išvyko pailsėti prie Egipto piramidžių ir paplaukioti Nilo upėje bei Raudonojoje jūroje. Juk jau beveik įprasta, kad Premjeras, rengdamasis priimti svarbiausius savo asmeninio ir partinio gyvenimo sprendimus, paprastai išvyksta ten, arčiau faraonų mumijų liekanų. Tačiau dabar jis paliko savo partiečius ministrus ir Seimo narius didelėje nežinomybėje. Ir atostogų laikas pasirinktas gana įdomiai. Juk kaip tik tų atostogų metu Seime svarstoma paties Premjero pateikta Vyriausybės ataskaita ir rengiamasi pradėti svarstyti mokesčių reformos įstatymus. Prieš išvykdamas Premjeras sakė, kad į visus klausimus, svarstant Vyriausybės ataskaitą, labai kvalifikuotai atsakinės puikiai pasirengęs Premjerą pavaduojantis susisiekimo ministras Z.Balčytis. Taigi sumaištis valdančiųjų olimpe vis didėja, ir netgi Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas užsiminė, jog Seimui neverta net pradėti mokesčių reformos svarstymo, o palaukti, kol grįš Premjeras.
Kol viskas skendi nežinomybėje, iniciatyvos ėmėsi pats Seimo Pirmininkas, paraginęs pagaliau priimti praeitos kadencijos Seime parengtą Politikų etikos kodekso projektą. Nežinia kodėl net šio aiškiai deklaratyvaus ir nieko neįpareigojančio kodekso valdantieji Seimo nariai priimti vengia kaip ugnies. Vis kuriamos naujos darbo grupės Politikų elgesio kodekso patobulinimams rengti. Pagaliau jau beveik ištobulintame kodekso variante atsirado tokie teiginiai, kaip sąžiningumas ir dorumas, pagarba įstatymams, tinkamas pareigų atlikimas ir t.t. Tuo aiškiai pasakoma, jog tokių dalykų politinio elito sluoksniuose iki šiol nebuvo. Be to, kodekse yra dar įdomesnių dalykų. Pavyzdžiui, nurodymai politikams, kaip jie privalo elgtis visuomenėje. Pirmiausia nesikeikti, nepriekabiauti seksualiai, nesirodyti viešose vietose per daug išgėrus ugninio vandens ir pan. Ne kodeksas, o tiesiog jo rengėjų minties šedevras! Kaip ir naujoji neokomunistų disciplinos programa.
© 2005 "XXI amžius"
|