|
Prezidento metinis pranešimas
įžvalgos ir vingrybės
Povilas Strapšys
Šių metų Prezidento kalba iš visų kitų išsiskyrė
keletu aštresnių ir pesimistiškesnių akcentų. To iki šiol dar nebuvo.
Nors skeptikai šiame sklandžiame ir literatūriškai nepriekaištingame
pasisakyme ir įžvelgia buvusio (praeitoje kadencijoje) V.Adamkaus
patarėjo D.Kuolio braižą, o kritikai sakosi matą tik senesnių kalbų
pasikartojimus, visgi šįkart šalies vadovas beveik pranoko save.
Be jau įprasto ir tokio pažįstamo V.Adamkaus, pastebime pasimetimo
ir nepasitenkinimo gaideles. Kas gi atsitiko? Ar Prezidentą kiek
atšaldė prieš beveik pustrečių metų pralaimėti Prezidento rinkimai,
ar pribloškė Seimo rinkimų rezultatai? O gal problemos tikrai tapo
tokios aštrios, kad jų nutylėti jau negalima? Matyt, veikė keli
faktoriai iš karto.
|
|
Kad rasa akių neišėstų
Algimantas ZOLUBAS
Jei bolševikmetį lygintume su baudžiava, poną
atitiktų komunistų partija, tijūną KGB, talkininkus slaptuosius
agentus, bildukus, rezervininkus baudžiauninkai padlaižiai.
Po SSRS griūties, atgavus Lietuvai nepriklausomybę,
kagėbistai jiems palankiomis sąlygomis buvo iš tiesioginio darbo
atleisti, nepersekiojami, valstybė į jų tarnybos dokumentus net
leido įrašyti, kad jie tarnavo SSRS kariniuose daliniuose. Kagėbistams
(tijūnams) pasisekė. O kaip kompartijai (ponams)? Ponams pasisekė
dar labiau. Jie kaip buvo, taip ir liko ponais, tik tapo dar turtingesni,
nes ne teisę į nuosavybę, o pačią nuosavybę kaip turtą įvardiję
šventu, jie tapo šventaisiais milijonieriais, tapo neliečiami, su
dar didesnėmis privilegijomis ir teise išnaudoti baudžiauninkus.
|