Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Prisiminimai apie Motiną

Pranė LAURIŠONYTĖ

Tu išėjai į Amžinybę, Mama.

Tėvynės dangus sugėrė Tavo akių šviesą,

o Tavo pasakyti žodžiai lieka mumyse:

Eikite, vaikai… Gyvenkite gražiai…

Padėkite vienas kitam…

Pirmosios Velykos 1949 metais. Mama – pirmoje eilėje dešinėje (balta skarele), tėtis – stovi antras iš kairės

Sibiro speigas šerkšnotais raštais išpuošė mūsų trobos langus. Rytas. Tyliai išlipu iš lovos ir einu medinėmis grindimis ten, kur miega mano mažoji sesutė. Staiga sustoju: pamatau ją ne įprastoje vietoje, o kažkur toliau, apvilktą dar nematytu, labai gražiu baltai rožiniu drabužėliu. Kodėl ji miega neužklota? Kodėl prie jos ne mama, o krikšto motina Valė?

Rugių žiedai pieno kibire

Iš rengiamos esė knygos „Ataudai“

Alfas PAKĖNAS

Motinos kraitė pilna obuolių.
Ruduo. Laukai jau atvėsę.
Tik niekaip dabar atsimint negaliu,
Iš kur tada ėjome dviese...

Pavasaris jau. Galvelę pučiu

Per greit nužydėjusiai pienei.
Ir grįžtame vėl tuo pačiu takučiu

Tik be obuolių ir pavieniai.

Sename bloknote radau kažkada užrašytą Kazio Bradūno eilėraštį. Prisiminiau, kaip poetas savo kūrybos vakare su meile pasakojo apie motiną, vaikystę. Gal todėl ir eilėraštis toks – suvalkietiškai taupus žodžiams, skaidrus, dvelkiantis ramia meile. Ir išsiskyrimu. Mes visi, pasak poeto Jono Strielkūno, einame vienišyn, kol galų gale liekame vieni. Ateiname į šį pasaulį ir išeiname iš jo pavieniui. Tarp tų dviejų stočių yra gyvenimas: pumpurai, žali lapai, žydėjimas, prisirpusių vaisių saldumas ir lapų kritimas. Pradžia ir pabaiga.

Motina, man saulė tavo veidą mena...

Zigmas TAMAKAUSKAS

Motinos diena į mūsų namus ateina kartu su pavasariu, su pirmaisiais žibučių žiedais, su sodų žydėjimu, su gamtos atbudimu. Pravėrę namų duris, dar kartą pabandykime širdimi pažvelgti į savo gyvąją mamą arba atnaujinti namų židinio blyksniuose tikriausiai niekada nepamirštos jau mirusios mamos šviesųjį paveikslą. Palaiminga motinos globa net ir po mirties lydi vaikus. Motinos paveiksle sudėta visa, kas žmogui brangiausia. Pirmasis išmoktas žodis yra mama, mamutė, mamytė, motinėlė... Tai širdimi, mūsų dainomis ir pasakomis pažymėti žodžiai. Motina dažnai dainose lyginama su saule – „skaisti saulė ant dangaus, tai yra mano motulė...“ Ji kaip saulė – šilumos ir gyvybės tiekėja. Motinos šiluma jaučiama visą gyvenimą.

Džiaukimės turėdami mamas

Miela Mama, sveika Motinos dieną. Gražiausius žiedus, šviesiausias svajas tegul siunčia Tau Marija. Kad būtum visada laiminga ir sveika, kad būtų išgirsta kiekvienos motinos malda.

Skaitome nuostabius žodžius, mūsų brangioms motutėms skirtus. Iš tiesų esi laimingas, jei ją turi. Džiaugiamės turėdami mamas, kad ir ne visai stiprias, ir kaip maldą kartojame: