Kodėl Rusija neparodė solidarumo su visu pasauliu?
Žinomas rusų publicistas Aleksandras Minkinas balandžio
11 dieną laikraštyje Moskovskij komsomolec išspausdino atvirą
laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame jį griežtai
kritikuoja už nedalyvavimą popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvėse.
Supažindiname skaitytojus su šio laiško turiniu.
Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau, jūs nedalyvavote Popiežiaus laidotuvėse. Mūsų televizijos netransliavo jų iš Romos. Ar tai atsitiktinis sutapimas?
Į Romą atvažiavo 200 karalių ir prezidentų. Laidotuvių ceremoniją transliavo visos didžiausios pasaulio televizijos. Mūsų nė viena. Skirtingos mūsų televizijos stotys priėmė bendrą teisingą sprendimą. Kam ši ištikimybė: idėjai ar valdžiai (kalbama, jog visi taip elgėsi Kremliaus įsakymu)? Oficialiai teisinosi tuo, jog mūsų šalis stačiatikiška, o katalikų nedaug.
Amerikiečių pas mus dar mažiau. Tačiau rugsėjo 11-osios tragiškus įvykius mūsų televizija visą parą transliavo tiesiogiai iš Niujorko. Ar taip solidarizavomės su Jungtinėmis Valstijomis? Tai kodėl tuomet neparodėme solidarumo su visu pasauliu? Juk Romoje buvo ne vien Vatikano, bet viso pasaulio gedulas.
Iš Niujorko transliavo blogio, neapykantos, siaubo ir mirties pergalę. Iš Romos transliuotas meilės, gėrio, susitaikymo ir užuojautos iškilmes palaikė nereikalingu dalyku.
Tie, kurie iš mūsų sulauks kitų iškilmingų laidotuvių, pastebės skirtumą. Čia nepadės nei valdžios pastangos, nei suorganizuoti autobusai. Pavyzdys jau yra. Romoje susirinko milijoninės minios. Mūsų Beslano įvykiai Maskvoje sutelkė tik šimtą tūkstančių. Ten, Romoje, žmonės atvyko savo noru. Pas mus didžioji dauguma valdžiai įsakius. Pastovėjo keturiasdešimt minučių...
Mums ir mūsų vaikams būtų naudinga pamatyti, kaip yra palydimas dvasinis ganytojas. Tačiau mums ir mūsų vaikams kasdien praneša apie milijardierius: kiek kas turi pinigų, jachtų, dvarų... O apie dvasinius lyderius neminima nieko.
Gerbiamas prezidente, na ir kas, kad jūs nesate katalikas? Į Popiežiaus laidotuves atvažiavo Irano, Sirijos ir Izraelio prezidentai - fundamentalistinio islamo ir ortodoksinio judaizmo prezidentai. Šios religijos laikomos priešiškomis krikščionybei.
Tarpusavyje kariaujantys Sirija ir Izraelis paspaudė vienas kitam rankas. Paskui savo nepatenkintiems piliečiams aiškinosi, jog tai buvo būtina padaryti pagerbiant Popiežiaus atminimą.
O krikščioniškoji Rusija... Juk mes nekovojame nei su Vatikanu, nei su Italija. Jūs buvote susitikę su Popiežiumi draugiškoje aplinkoje ir net kvietėte jį į svečius. Bet pagerbti mirusiojo nepanorome. Nusiuntėme Fradkovą techninį premjerą ir Gudiajevą techninį metropolitą. Pagerbti gedinčių krikščionių pasiuntėme tuos, kurie negerbiami net namuose.
Pas Popiežių į Vatikaną važiavo daugelis mūsiškių lankstėsi, fotografavosi, paskui namuose pasikabindavo nuotraukas matomoje vietoje, didžiavosi ir gyrėsi. Viso to veidmainystė dabar buvo atskleista miręs nereikalingas. Jie net nesupranta, kaip pažemino save akyse tų, kuriems labiausiai svajoja patikti.
Beprasmiška galvoti, jog pasaulis nepastebėjo Rusijos nedalyvavimo. Beprasmiška galvoti, jog jis nesuprato ir neįvertino užgaulaus formalaus dalyvavimo.
O kaip būtų buvę gerai, jeigu jūs būtumėte atsiprašęs už pasikėsinimą į Joną Paulių II, į kurį buvo šauta KGB įsakymu. Juk Popiežius atsiprašė už Katalikų Bažnyčios klaidas.
Maži, asmeniški jausmai jums sutrukdė palydėti jį į paskutinę kelionę. Tie patys jausmai daugelį metų trukdė įsileisti Joną Paulių II į Rusiją. Popiežiaus į Rusiją neleido baimė ir pavydas. Stačiatikių Bažnyčia tai aiškino rūpinimusi tikinčiaisiais, jų sielomis. Girdi, Popiežius katalikas, lenkas, SSRS priešas.
Katalikas? Nejaugi stačiatikiai masiškai pereis į katalikybę Popiežiui nusileidus i Šeremetjevo oro uostą? Ši baimė mums liudija, ką galvoja stačiatikių vyskupai apie stačiatikius ir apie save. Jie žmones laiko išdavikais, o save silpnais, neturinčiais jėgų konkuruoti.
Lenkas? Lenkai mums nepadarė nė šimtosios dalies to, ką padarė Vokietija. Tačiau būtent su Vokietija dabar yra širdinga draugystė.
SSRS priešas? Juo labiau reiktų pasakyti ačiū. Nežlugus komunistinei sistemai, nebūtų jokio prezidento V.Putino.
Pavydas. Dabartinė dvasinė ir civilinė valdžia suvokia, jog jų į paskutinę kelionę niekas taip nelydės. Nesuvažiuos 200 karalių ir prezidentų, neatvyks milijonai. Žmonės nestovės eilėse po dešimtpenkiolika valandų. Tokių laidotuvių nebus.
O liaudis moka palydėti tą, kurį mylėjo.
© 2005 "XXI amžius"
|