Atnaujintas 2005 gegužės 13 d.
Nr.37
(1338)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Kada Lietuvoje bus šviesiau?

Bent akies krašteliu pažvelkime į dabartinius mokytojus, jų šeimas. Štai sekmadienis, o kiek mokytojų atėjo į šv. Mišias? Noriu paklausti, kokią turi teisę jie, būdami netikintys, auklėti tokią trapią būtybę – jauną žmogų? Mano manymu, netikintys žmonės negali būti tarp vaikų, jie tik luošina tokius gležnus daigelius. Kaip mokiniai nerūkys, jei mokytojai rūko, keikiasi, o kam ta bažnyčia, jei mokytojai į ją neina. Kuo greičiau tokius mokytojus reikėtų mandagiai išprašyti iš mokyklos. O kas dėsto tikybą? Anksčiau buvę bedieviai. Ko tokie žmonės gali išmokyti? Iš tiesų nemanau, kad tikybą sugeba dėstyti paprasta moteris. Tikyba – vienas svarbiausių mokslų, ir jei tu pats nieko nežinai, nesidomi, tai kaip perteiksi žinias mokiniui. Neseniai teko girdėti, kaip jauna tikybos mokytoja, vedina savo mažyliais, pykosi su savo vyru. O kokie „riebūs“ rusiški keiksmai! Ar tai suderinama su tikėjimu? Ar toks turi būti Lietuvos pedagogas?

Dar vienas pavyzdėlis. Apie 30 metų pedagogė, netekėjusi, gyvena su tėvais. Atrodo, viskas gerai, viskas normalu, bet ne. Šitą šeimą aš stebiu jau daug metų. Mama bijo žodį dukrai pasakyti, tėvas taip pat. Duktė nuolat susiraukusi, kažkuo nepatenkinta, namuose viešpatauja. Tėvai iškenčia viską. Negaliu suprasti, kaip toks žmogus gali mylėti svetimą vaiką, jei nemyli savo tėvų.

Kol mokyklose dirbs mokytojai „šiaudiniai“ katalikai, tol nesitikėkime gero. Ir Lietuvoje nebus šviesiau, bus daugybė nusikaltimų, verks vaikai, aimanuos motinos, kol nepažinsime Dievo.

Ieva S.

Akmenė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija