Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus pirmieji vizitai į patriarchalines bazilikas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI šeštadienį iškilmingai įžengė į Laterano Šv. Jono baziliką, Romos vyskupo katedrą EPA-ELTA nuotrauka

Romos vyskupo ingreso iškilmė

Iškilmingai įžengdamas į Laterano Šv. Jono baziliką, kuri tradiciškai yra laikoma Romos vyskupo katedra, popiežius Benediktas XVI užbaigė savojo pontifikato inauguraciją, kurios metu šv. Mišios paeiliui buvo aukojamos didžiosiose Amžinojo miesto šventovėse. Gegužės 7 dienos iškilmėse šv. Mišias kartu su Šventuoju Tėvu koncelebravo 40 kardinolų, diecezinės vyskupų tarybos nariai, Laterano bazilikos kanauninkai bei gausybė Romos vyskupijos kunigų. Eucharistijos šventimo pradžioje Romos vyskupijos generalinis vikaras kardinolas Kamilas Ruinis pasveikino popiežių Benediktą XVI, išreikšdamas džiaugsmą, kad Romos Bažnyčia turi naują ganytoją.

Arkivyskupas pasveikino ir apdovanojo

Kazimieras DOBKEVIČIUS

„Bažnyčios kronikos“ fondo padėkos diplomus gavę žurnalistai Jūratė Kuodytė ir Mykolas Drunga su arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi Autoriaus nuotrauka

Sekmadienį, gegužės 8 dieną, Katalikų Bažnyčia minėjo trisdešimt devintąją Pasaulinę visuomenės komunikavimo priemonių dieną. Ta proga, penktadienį, gegužės 6 dieną, Kauno arkivyskupijos kurijoje arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius surengė spaudos konferenciją, kurios metu trumpai pristatė šiai dienai skirtą popiežiaus Jono Pauliaus II laišką, aptarė Bažnyčios ir žiniasklaidos santykių bei visuomenės gyvenimo aktualijas. Jau tapo tradicija tokią dieną žiniasklaidos atstovams įteikti „Bažnyčios kronikos“ fondo apdovanojimus už krikščioniškųjų vertybių puoselėjimą per visuomenės komunikavimo priemones, atsakyti į žurnalistų klausimus.

Mirė „Caritas Internationalis“ prezidentas

„Caritas Internationalis“ konfederacijos prezidentas Libano Maronitų arkivyskupas Juhanas Fuadas El Hadžas

Pasaulio katalikų socialinių ir karitatyvinių organizacijų nariai liūdi ir prisimena nuopelnus gegužės 4 dieną mirusio „Caritas Internationalis“ konfederacijos prezidento arkivyskupo Juhanos Fuado El Hadžo. Libano Maronitų Katalikų Bažnyčios hierarchas mirė šios šalies sostinėje Beirute po sunkios kovos su vėžio liga, būdamas 66 metų.

Kaip nurodė Vatikane centrą turinčios ir 162 nacionalines katalikiškos socialinės paramos organizacijas vienijančios „Caritas Internationalis“ konfederacijos generalinis sekretorius Dankanas Maklarenas, arkivyskupas J.Fuadas El Hadžas buvo ne tik vadovas, bet ir tikras draugas, rodęs didelę išmintį ir įžvalgą. Jis aktyviai užsiėmė pastaruoju metu vykusia Konfederacijos pertvarka bei jos veiklos strateginiu planavimu, kurio tikslas buvo geresnė narių koordinacija, ypač kilus didžiosioms stichinėms nelaimėms, kai „Caritas Internationalis“ visada lieka skubios paramos teikimo avangarde.

Palytėti palaiminimu

„Palaiminimų“ bendruomenė iš Prancūzijos su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu ir Šiaulių vyskupijos katalikiškojo evangelizacijos centro nariais

„Palaiminimų“ bendruomenė - tai pasauliečių bendruomenė, kuri, jų teigimu, yra atsakas į Bažnyčios kvietimą visiems siekti šventumo. Šventoji Dvasia, nepaliaujamai veikianti Bažnyčioje ir ją gaivinanti, nuolat pažadina žmonių širdis naujiems įkvėpimams. Jau trisdešimt metų gyvuojanti bendruomenė, anot jos įkūrėjo, irgi yra ne žmogaus sumanymo, bet Šventosios Dvasios vaisius. Šią bendruomenę, kurios tarnysčių įvairovė yra išties gausi: rekolekcijų vedimas, misijos, evangelizacija, darbas su jaunimu, šeimomis, neįgaliaisiais, vadinamaisiais gatvės vaikais ir kt., į Šiaulius pasikvietė Šiaulių vyskupijos katalikų evangelizacijos centras. Vieną balandžio popietę tikintieji turėjo galimybę Šiaulių Katedroje pabendrauti su „Palaiminimų“ bendruomenės nariais, atvykusiais iš Prancūzijos.

Gesinti gaisrą – tai įveikti
neapykantą meile

Ištikimieji Šakių riteriai su klebonu kun. Sigitu Matusevičiumi po šv. Mišių Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Ketvirtas iš kairės – Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas majoras Virginijus Rekešius

Šakiai. Šiais popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtais Eucharistijos metais Šakių parapijoje stengiamasi, kad kuo daugiau parapijiečių dalyvautų švenčiant Eucharistiją. Gegužės 4–ąją, pažymint Šv. Florijono, ugniagesių globėjo, dieną, šv. Mišiose, kurias aukojo Šakių klebonas kun. Sigitas Matusevičius, aktyviai dalyvavo Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas majoras Virginijus Rekešius su savo bendradarbiais ir darbo veteranais: skaitė Šventojo Rašto skaitinį, nešė atnašas, kalbėjo bendruomeninę maldą. Buvo meldžiamasi ir už mirusius bei žuvusius ugniagesius. „Daug gaisrų kyla iš keršto, neapykantos, girtuoklystės. Gesindami gaisrus, jūs gesinate neapykantą meile“, – sakė pamoksle kun. S. Matusevičius.

Sveikinimai ir koncertas – motinoms

Mokyklų jaunimas sveikina mamas

KLAIPĖDA. Motinos diena – viena gražiausių švenčių, todėl Šv. Kazimiero parapija pasitiko šią šventę malda ir sveikinimais. Dar balandžio 29 dieną tikintieji gausiai rinkosi į parapijos bažnyčią, kur Švč. Sakramento adoracijos metu giedojo Žemaičių Kalvarijos kalnus, prisimindami visas – gyvas ir mirusias – motinas. Maldoje prisimintas ir popiežius Jonas Paulius II , po kurio mirties prabėgo jau 30 dienų, bei jo motina.

Kada gydytojai taps viduriniąja klase?

Perskaičius „XXI amžiaus“ (Nr. 29) rašinius 9 puslapyje, kilo nemažai minčių. P.Katino komentaruose svarstoma, jog medikų streikas, ko gero, nedorovingas. Skaudu ir keista, kad tokiame kritiškame valdžios atžvilgiu laikraštyje, kaip „XXI amžius“, pasirodė tokia trumparegiška medikų kritika. Nors medikų streikas atidėtas, vis dėlto, būdama medikė, norėčiau šį tą šia tema pasakyti. Pirmiausia pateikiu savo algos lapelį.

Sibiro maldaknygė anglų kalba

Adelės Dirsytės maldaknygės leidimai įvairiomis kalbomis

1958 metais pro griežtai saugomą geležinę uždangą iš Sovietų Sąjungos į Ameriką praspruko tolimuosiuose Sibiro rytuose kalinamų lietuvaičių šauksmas „Marija, gelbėki mus“. Tas šauksmas buvo įsikūnijęs ranka parašytoje mažoje maldaknygėje, kurią lydėjo raštelis: „Pranute, kad galėtum geriau kartu su mumis jausti, mąstyti ir garbinti Viešpatį, siunčiame šią knygutę...“

Šovinizmo prieskoniai

Petras KATINAS

Nepaprasto saugumo sąlygomis, primenančiomis vos ne karo padėtį (iškilmių renginius Rusijoje saugojo daugiau kaip 200 tūkst. milicininkų, saugumiečių ir kareivių, o vien Maskvoje – per 20 tūkst.), dalyvaujant per 50-ies valstybių vadovams, Maskva paminėjo Antrojo pasaulinio karo (tiksliau, kaip buvo sakoma visuose raportuose ir pranešimuose, „didžiojo tėvynės karo“) pabaigos 60-metį. Viskas vyko pagal seną sovietinį pompastišką scenarijų. Šį kartą, tiesa, nedemonstruota karinė technika – raketos, pabūklai ir tankai. Prieš tas keletą mėnesių be atvangos reklamuojamas iškilmes Rusijos propaganda kiekvieną dieną kurstė antibaltiškas nuotaikas.