Atnaujintas 2005 gegužės 13 d.
Nr.37
(1338)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Kaip jie mus dalijosi

Per karinį paradą
Raudonojoje aikštėje, skirtą
Antrojo pasaulinio karo
pabaigos 60-osioms
metinėms paminėti, Rusijos
prezidentas Vladimiras Putinas
„teisingumo triumfu“ pavadino
pergalę prieš hitlerinę Vokietiją.
Tuo tarpu daugelis istorikų
ir politikų kažkodėl nenori
prisminti ar ignoruoja vadinamąją
trejeto konferenciją, įvykusią
1943 m. lapkričio 28-ąją-gruodžio
1-ąją Irano sostinėje Teherane.
Stalinas jau tada šokdino
sąjungininkus ir atvirai tyčiojosi
iš jų. Jis diktavo konferencijos
trukmę ir blokavo bendros
karinės komisijos įkūrimą

Daugelis istorikų ir politikų kažkodėl nenori prisminti ar ignoruoja vadinamąją trejeto konferenciją, įvykusią 1943 m. lapkričio 28-ąją-gruodžio 1-ąją Irano sostinėje Teherane. Istorikai šią konferenciją, kurioje dalyvavo SSRS diktatorius Stalinas, JAV prezidentas F.Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos lyderis premjeras V.Čerčilis, pavadino Teherano konferenciją ir ją vertina gana skirtingai. Reikia pažymėti, kad Stalinas Teherane jau tada šokdino sąjungininkus ir atvirai tyčiojosi iš jų. Stalinas diktavo konferencijos trukmę ir blokavo bendros karinės komisijos įkūrimą rengiantis sąjungininkų išsilaipinimui Prancūzijoje. Ta milžiniška karinė operacija buvo pavadinta „Overlordu“. Ir F.Ruzveltas, ir V.Čerčilis klausėsi tada dar ne generalisimo, o maršalo Stalino nurodymų ir pamokymų, kaip reikia užtikrinti „Overlordo“ operacijos slaptumą. Šioje Teherano konferencijoje buvo priimtos kelios deklaracijos apie bendrus veiksmus kare prieš Vokietiją, taip pat apie pokario bendradarbiavimą tarp Sovietų Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos. Sutarta dėl pokario Lenkijos sienų, o Stalinas pasižadėjo sąjungininkams pradėti karo veiksmus prieš Japoniją tuoj po Vokietijos kapituliacijos.


„Išvadavimo“ pasekmės

Pastaruoju metu kone kiekviename Rusijos laikraštyje ir savaitraštyje, be „analitinių“ įvairiausių istorikų, politologų straipsnių apie raudonosios armijos žygdarbius Antrojo pasaulinio karo metais ir pamokymais nedėkingiems Rytų europiečiams, kaip reikia dėkoti už „išvadavimą“, nuolat pasirodo ir „darbo žmonių“ laiškai. Pavyzdžiui, tokie: „Kodėl Lietuvos prezidentas V.Adamkus ir Estijos prezidentas A.Riuitelis atsisakė vykti į Maskvą? Juk aš girdėjau, kad dėl garsinamos „sovietinės okupacijos“, dėl kurios lietuviai iki šiol pyksta ant Rusijos, jie gavo nemažas teritorijas. Tad kodėl gi reiškiamas nepasitenkinimas?“ Atsakymai į tokius klausimus irgi tradiciniai, jau ne kartą girdėti. Ir beveik vienodi visuose rusų laikraščiuose.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija