|
Kaip
jie mus dalijosi
|
Per karinį paradą
Raudonojoje aikštėje, skirtą
Antrojo pasaulinio karo
pabaigos 60-osioms
metinėms paminėti, Rusijos
prezidentas Vladimiras Putinas
teisingumo triumfu pavadino
pergalę prieš hitlerinę Vokietiją.
Tuo tarpu daugelis istorikų
ir politikų kažkodėl nenori
prisminti ar ignoruoja vadinamąją
trejeto konferenciją, įvykusią
1943 m. lapkričio 28-ąją-gruodžio
1-ąją Irano sostinėje Teherane.
Stalinas jau tada šokdino
sąjungininkus ir atvirai tyčiojosi
iš jų. Jis diktavo konferencijos
trukmę ir blokavo bendros
karinės komisijos įkūrimą
|
Daugelis istorikų ir politikų kažkodėl nenori
prisminti ar ignoruoja vadinamąją trejeto konferenciją, įvykusią
1943 m. lapkričio 28-ąją-gruodžio 1-ąją Irano sostinėje Teherane.
Istorikai šią konferenciją, kurioje dalyvavo SSRS diktatorius Stalinas,
JAV prezidentas F.Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos lyderis premjeras
V.Čerčilis, pavadino Teherano konferenciją ir ją vertina gana skirtingai.
Reikia pažymėti, kad Stalinas Teherane jau tada šokdino sąjungininkus
ir atvirai tyčiojosi iš jų. Stalinas diktavo konferencijos trukmę
ir blokavo bendros karinės komisijos įkūrimą rengiantis sąjungininkų
išsilaipinimui Prancūzijoje. Ta milžiniška karinė operacija buvo
pavadinta Overlordu. Ir F.Ruzveltas, ir V.Čerčilis klausėsi tada
dar ne generalisimo, o maršalo Stalino nurodymų ir pamokymų, kaip
reikia užtikrinti Overlordo operacijos slaptumą. Šioje Teherano
konferencijoje buvo priimtos kelios deklaracijos apie bendrus veiksmus
kare prieš Vokietiją, taip pat apie pokario bendradarbiavimą tarp
Sovietų Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos. Sutarta
dėl pokario Lenkijos sienų, o Stalinas pasižadėjo sąjungininkams
pradėti karo veiksmus prieš Japoniją tuoj po Vokietijos kapituliacijos.
|
|
Išvadavimo
pasekmės
Pastaruoju metu kone kiekviename Rusijos laikraštyje
ir savaitraštyje, be analitinių įvairiausių istorikų, politologų
straipsnių apie raudonosios armijos žygdarbius Antrojo pasaulinio
karo metais ir pamokymais nedėkingiems Rytų europiečiams, kaip reikia
dėkoti už išvadavimą, nuolat pasirodo ir darbo žmonių laiškai.
Pavyzdžiui, tokie: Kodėl Lietuvos prezidentas V.Adamkus ir Estijos
prezidentas A.Riuitelis atsisakė vykti į Maskvą? Juk aš girdėjau,
kad dėl garsinamos sovietinės okupacijos, dėl kurios lietuviai
iki šiol pyksta ant Rusijos, jie gavo nemažas teritorijas. Tad kodėl
gi reiškiamas nepasitenkinimas? Atsakymai į tokius klausimus irgi
tradiciniai, jau ne kartą girdėti. Ir beveik vienodi visuose rusų
laikraščiuose.
|
|