Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Arkivyskupas pasveikino ir apdovanojo

Kazimieras DOBKEVIČIUS

„Bažnyčios kronikos“ fondo padėkos diplomus gavę žurnalistai Jūratė Kuodytė ir Mykolas Drunga su arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi Autoriaus nuotrauka

Sekmadienį, gegužės 8 dieną, Katalikų Bažnyčia minėjo trisdešimt devintąją Pasaulinę visuomenės komunikavimo priemonių dieną. Ta proga, penktadienį, gegužės 6 dieną, Kauno arkivyskupijos kurijoje arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius surengė spaudos konferenciją, kurios metu trumpai pristatė šiai dienai skirtą popiežiaus Jono Pauliaus II laišką, aptarė Bažnyčios ir žiniasklaidos santykių bei visuomenės gyvenimo aktualijas. Jau tapo tradicija tokią dieną žiniasklaidos atstovams įteikti „Bažnyčios kronikos“ fondo apdovanojimus už krikščioniškųjų vertybių puoselėjimą per visuomenės komunikavimo priemones, atsakyti į žurnalistų klausimus.

Pasveikinęs žurnalistus su jų švente, kuri Lietuvoje beveik sutampa su Spaudos laisvės atgavimo diena, arkivyskupas S.Tamkevičius sakė, kad Bažnyčia tądien ne tik parodo dėmesį žurnalistams, bet ir meldžiasi už juos, tad ganytojas pakvietė visus galinčius bei norinčius sekmadienį į Kauno Arkikatedrą bendrai maldai už besidarbuojančius įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

Pristatydamas popiežiaus Jono Pauliaus II sausio 24 dieną parašytą laišką šiai dienai, kuriai šiemet parinkta tema „Visuomenės komunikavimo priemonės tautų tarpusavio supratimo tarnyboje“, arkivyskupas S.Tamkevičius citavo Šventojo Tėvo parinktą Šv. Jokūbo laiško ištrauką: „Iš tų pačių lūpų plaukia ir laiminimas, ir prakeikimas. Bet taip, mano broliai, neturi būti“ (Jok 3, 10). Ganytojas pastebėjo, jog šioje citatoje labai trumpai ir tiksliai nusakomi Bažnyčios lūkesčiai žiniasklaidos atžvilgiu – kad iš jos sklistų ne pyktis, pagieža, skaldymas, bet žmonių vienijimas, tiesos, savitarpio supratimo, bendrystės siekis.

„Šiuolaikinė technologija teikia mums pavyzdžio neturinčių galimybių tiesai apie mūsų išgelbėjimą Jėzuje Kristuje skleisti ir darnai bei susitaikinimui skatinti. Tačiau netikęs naudojimasis ja gali padaryti nesuskaičiuojamos žalos, duodamas pradžią nesusipratimams, prietarams ir konfliktams. Vaizduojant kitus kaip priešus, sėjamos konfliktų, nesunkiai galinčių virsti smurtu, karu ar net genocidu, sėklos. Užuot statydinusios vienybę ir tarpusavio supratimą, komunikavimo priemonės gali juodinti kitas visuomenines, etnines, religines grupes, kurstydamos baimę ir neapykantą. Visi turi suprasti, kokią didelė atsakomybė tenka žiniasklaidai, žurnalistams, – sakė arkivyskupas. – Ypač reikalinga įsipareigoti bendrajam gėriui - gėriui, kurio neriboja siauri tam tikros grupės ar tautos interesai, bet kuris aprėpia visų poreikius ir interesus, visos žmonių šeimos gerovę, ir perteikti tiesą apie kiekvieno žmogaus vertingumą ir kilnumą“.

Arkivyskupas atkreipė dėmesį, kaip puikiai žiniasklaida pasitarnavo pietryčių Azijos cunamio tragedijos akivaizdoje, kada turbūt labiausiai operatyvios informacijos dėka ir Lietuvos tikintieji paaukojo neregėtai daug lėšų. Kaip kitą pavyzdį arkivyskupas prisiminė nepaprastą žiniasklaidos indėlį nušviečiant popiežiaus Jono Pauliaus II mirties, laidotuvių bei konklavos įvykius, kada, pasak ganytojo, „iki šiol neregėto žiniasklaidos dėmesio dėka turbūt daugelio žmonių širdys buvo atvertos Evangelijos tiesai!“

Tačiau, arkivyskupas S.Tamkevičius apgailestavo, kad, „praėjus vos keletui dienų, vėl grįžo apgailėtinos temos, kurių rimtoje Lietuvos žiniasklaidoje neturėtų būti“. Ir kaip vieną iš tokių ganytojas paminėjo prieš keletą dienų vieno, labai solidžiu save laikančiu, dienraščio publikaciją, kurioje, nepaisant rimtajai žiniasklaidai būdingo padorumo ir elementarios etikos, apibendrintai ant „Kauno arkivyskupijos kunigų bei klierikų“ neva prostitutės lūpomis pažertas bjaurus purvas.

Cituodamas Popiežiaus mintis, kad „pirmiausia patys komunikuotojai turėtų savo gyvenime praktikuoti vertybes bei elgsenas, kurias norėtų perteikti kitiems“, - arkivyskupas S.Tamkevičius pabrėžė, kad žurnalistai bei visi komunikacijos srityje dirbantys asmenys turėtų ne tik žinoti, bet ir laikytis etikos normų taip, kaip geri kunigai, nes tik tuomet galima sąžiningai atlikti savąjį darbą – skelbti tiesą, ne prasimanymus, skelbti gyvybės, bet ne mirties kultūrą, griauti sienas, nutiesti tiltus, bet ne skaldyti visuomenę.

Atsakydamas į žurnalistų klausimą apie tai, kokias sąsajas arkivyskupas mato tarp popiežiaus Bendikto XVI laiško bei „tautų tarpusavio supratimo“ temos ir šiuo metu lyg vėl bandymo supriešinti lietuvių bei rusų tautas, minint Antrojo pasaulinio karo pabaigą, ganytojas sakė, kad, viena vertus, „Bažnyčios žmonės – kunigai, vienuoliai, pasauliečiai – daug prisidėjo ir kovoje prieš nacizmą, ir gelbėdami labiausiai tuo metu kentėjusius žydus. Paminėtas prelatas Stasys Jokūbauskis, gelbėjęs žydų tautybės vaikus, kurio gimimo 125-ąsias metines minėsime šio mėnesio pabaigoje. O ką ir kalbėti apie pasipriešinimo sovietų okupacijai kovas“. Tačiau, kita vertus, „yra labai neteisinga skelbti apie susitaikymą, bet kokiomis sąlygomis negrindžiant jo tiesa“, - pabrėžė arkivyskupas S.Tamkevičius, prisiminęs valstybės vadovų kvietimą neva susitaikymo vardan visus – Raudonosios armijos karius, Lietuvos partizanus, Vietinės rinktinės savanorius ir lenkų Armijos krajovos kovotojus – drauge švęsti pergalės dieną. „Pats kvietimas susitaikymui, be abejo, yra pozityvus, ir Bažnyčia į tai nuolat kviečia. Tačiau negalima kviesti į susitaikinimą bet kokiomis sąlygomis. Bažnyčia negali kviesti susitaikinimui ant melo pagrindo. Susitaikinimas gali būti tik paremtas tiesa. Be tiesos, kalba apie susitaikinimą yra visiškai bevertė. Kol viena pusė nepasako, kad Lietuvai padarė didžiulę žalą – Hitleris buvo nugalėtas, bet Lietuva buvo pavergta, tuomet sodinimas prie bendro stalo yra vienybės siekimas ant melo platformos. Vienybę kurti galima tik tiesos pagrindu. Tiesa - laisvės pagrindas. Bandymas vienyti ant melo pagrindo - žingsnis atgal į senovinę būseną“.

Po to arkivyskupas S.Tamkevičius „Bažnyčios kronikos“ fondo vardu apdovanojo du žurnalistus. Ganytojo teigimu, „tai, jog pasirenkame tik kelis, paprastai – vieną katalikiškosios, antrą – pasaulietinės žiniasklaidos atstovų, dar nereiškia, kad nėra ir kitų, vertų pripažinimo bei padėkos, greičiau atvirkščiai – tai, kad jau septinti metai atsiranda vis naujų, tikrai vertų būti žurnalistikos pavyzdžiu kolegoms, – rodo, jog turime kuo pasidžiaugti, nes yra puikių žurnalistų, o Bažnyčia stebi ir pastebi kiekvieno nuoširdų indėlį šiame taip svarbiame visuomenės komunikavimo darbe“. Šiais fondo apdovanojimais siekiama paskatinti visus žiniasklaidos darbuotojus savo darbu prisidėti prie gėrio skleidimo bei Evangelijos vertybių puoselėjimo. Taigi šį kartą arkivyskupas apdovanojo ir padėkos diplomus įteikė:

Jūratei Kuodytei už nuoseklumą su atsidavimu ir kantrybe rengiant Katalikų radijo „Mažosios studijos“ laidas, už jautrų dėmesį paprastam, net atokiausiame miestelyje gyvenančiam žmogui, gilinimąsi į pačių įvairiausių bendruomenių, judėjimų, tarnysčių veiklą, už priešinimąsi rutinai, išoriniam blizgesiui, veidmainystei tiesiais ir esmę apčiuopiančiais klausimais, už kūrybišką Evangelijos vertybių skelbimą, pagarbų ir įtaigų religinių išgyvenimų bei asmeninių liudijimų pristatymą;

Mykolui Drungai už ilgametį žurnalistikos darbą ir dėmesį krikščioniškosioms vertybėms, Bažnyčios vaidmens nūdienos gyvenime atskleidimą rengiant „Laisvosios Europos“ radijo laidas „Religija ir kultūra“, už pastaruoju metu skelbiamas platų visuomeninį, kultūrinį bei pasaulėžiūrinį lauką aprėpiančias apžvalgas ir komentarus per Lietuvos radiją bei internetinėje žiniasklaidoje ir už filosofijos tekstus, kuriuose su atida krikščioniško mąstymo patirčiai svarstomos religiškumo, moralės, bendruomeninės atsakomybės, asmeninės laisvės ribų temos šiandienio pasaulio kontekste.

Apdovanotųjų vardu kalbėjęs M.Drunga sakė, „kad nors nesijaučiąs vertas tokio garbingo apdovanojimo, tačiau tuo pačiu tai esąs ir puikus akstinas bei įpareigojimas ir toliau darbuotis, vadovaujantis šiomis vertybėmis“.

© 2005 "XXI amžius"