Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Likimai
Lietuva
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Paminėjo kraštietį mokytoją ir kraštotyrininką

Julija ŠIMANAUSKAITĖ

Vilkijos kultūros centro folklorinis ansamblis (centre – vadovė Gražina Normantienė) atliko lietuvių liaudies dainų

Adomo Makarevičiaus gimimo 100-ųjų metinių vakaras prasidėjo Vilkijos kapinėse. Paminėjimo dalyviai padėjo prie kapo gėlių, uždegė žvakutes. Po sukalbėtos maldelės, Vilkijos miesto bibliotekininkė Vanda Liveraitė pakvietė visus į kultūros centro salę.

Mokytojas, kraštotyrininkas A.Makarevičius (1905-1993) gimė Vilkijoje. Mokėsi Vilkijos progimnazijoje. Baigė dvimečius mokytojų kursus ir mokytojavo įvairiose Žemaitijos, Kauno rajono mokyklose. Pokario metais vadovavo Vilkijos gimnazijai (1948-1949), dirbo Kauno srities švietimo skyriaus inspektoriumi. 1953-iaisiais buvo paskirtas Respublikinio mokytojų tobulinimosi instituto direktoriumi, o 1956-1962 metais vadovavo Kelmės gimnazijai. Išėjęs pensiją, grįžo į savo gimtąjį miestą.

Vakarą pradėjo renginio vedėja, vaikų ir jaunimo teatro „Vizija“ režisierė Irena Štilpaitė: „Kiek yra žmonių, skleidžiančių gerąją išminties ir kūrybos dvasią savo kraštui. Jie gyvena tarp mūsų ir išeina Amžinybėn palikdami savo nemirtingus darbus ateities kartoms. Jiems pagarba!...“

K.Džibrano žodžiais apie gyvenimą ir mirtį bei giesmėmis literatūrinę kompoziciją atliko vaikų ir jaunimo teatro „Vizija“ narės. „Ave Maria“ giedojo solistė Toma Arlauskaitė.

Atsiminimais dalijosi svečiai. Rajono kraštotyrininkas Antanas Vaičius kalbėjo, kad A.Makarevičius buvo vienas žymiausių ir talentingiausių Lietuvos kraštotyrininkų, paskyręs nemažai darbų savo gimtajam kraštui. Tai – „Ar sena Vilkija?“, „Vilkija – pirmoji muitinė prie Nemuno“, „Vilkijos valsčius feodalinėje Žemaitijoje“ ir kt. Iš Šiaulių atvykęs docentas Antanas Sabaliauskas pabrėžė, kad jo mokytojas buvo labai gabus: „Jo kraštotyros darbai yra verti mokslinės monografijos“. A.Sabaliauskas perdavė bibliotekai buvusio mokinio doc. Vaclovo Ščemeliovo laiško, atviruko, nuotraukų kopijas, gautas iš savo mokytojo. Vaikų lopšelio-darželio „Daigelis“ vedėja Janina Kazakevičienė prisiminė vilkijietį kaip didelį savo krašto puoselėtoją. „O kaip gražiai dabar atrodo Vilkijos kalneliai ir gatvės! Tai jo iniciatyva buvo apsodinta Vilkija medžiais ir alyvom“, – kalbėjo vedėja. Vyr. gydytojas Adolfas Augustinavičius mena A.Makarevičių kaip kaimyną, gerą pašnekovą: „Tai tauri ir turtinga asmenybė, kuri nesiekė puikaus asmeninio gyvenimo...“ Tremtinys Vladas Stilpa atmintyje išsaugojo mokytojo pomėgį augalams ir Vilkijos istorijai rinkti. Jis siūlė gatvę, kur gyveno A.Makarevičius, pavadinti jo vardu, prie namo prikalti atminimo lentą. Savo atsiminimais apie mokytoją nuoširdžiai dalijosi pedagogė Elena Ivanauskienė.

Miesto seniūnas Jonas Gurskas padėkojo visiems susirinkusiems į paminėjimą ir prisiminusiems Vilkijos metraštininką. Pažadėjo pagal galimybes įamžinti iškilaus kraštiečio atminimą.

Vilkijoje susikūrusi jaunimo grupė „Svaja“, pritariant gitaroms, giedojo giesmes ir dainavo dainas. Vakarą baigė Vilkijos kultūros centro folkloro ansamblis (vadovė Gražina Normantienė) lietuvių liaudies dainomis.

Bibliotekoje veikė parodos, skirtos A.Makarevičiui: „Mokytojas, kraštotyrininkas“, „Atsiminimai apie kraštietį“, „Kraštotyros darbai apie Vilkiją“, „Nuotraukų ekspozicija iš A.Makarevičiaus gyvenimo“.

Vilkija, Kauno rajonas

Irenos ŠTILPAITĖS nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"