Neblėstanti
šlovė
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
Kalniškės mūšio vietoje
paminėtas jo 60-metis
|
Sukako šešiasdešimt metų, kai 1945 m. gegužės
16 d., kai dar tik prieš savaitę Sovietų Sąjunga šventė pergalę
kare su nacistine Vokietija, Kalniškės miške, esančiame Krosnos-Lazdijų
plento kairiojoje pusėje, įvyko vienas pirmųjų ir didžiausių partizanų
mūšių Lietuvoje: su NKVD kariuomenės I Pabaltijo fronto 220-uoju
pulku kovėsi lietuvių partizanų būrys (apie 100 vyrų). Mūšiui vadovavo
Lietuvos kariuomenės karininkas Jonas Neifalta-Lakūnas (1910-1945
m. lapkričio 20 d.), kilęs iš Giraitės kaimo, Šventežerio valsčiaus.
Gedimino rinktinės Kęstučio grupės kuopos vadas. (Partizanų gretose
buvo nuo 1944 metų.) Kautynės su sovietų NKVD pulku vyko visą dieną.
Nelygioje kovoje žuvo 47 partizanai ir 400 tiesiai iš fronto grįžtančių
enkavėdistų. Žuvusiųjų partizanų kūnai buvo niekinami Simno miestelio
aikštėje, vėliau užkasti Simno ežero pakraštyje. 1988 metais žuvusiųjų
partizanų palaikai buvo perlaidoti Simno kapinėse. Nuo 1989 metų
vyksta renginiai Kalniškės partizanams atminti. 1991 metais Kalniškės
mūšio vietoje, ant kalno, pastatytas paminklas žuvusiesiems (autorius
Jurgis Nevulis).
|
Knyga
apie Kalniškės mūšį
Lietuvos valstybės naikinimas prasidėjo 1940 m.
birželio 15 d. ir tą pačią dieną prasidėjo Lietuvos piliečių lietuvių
priešinimasis naikintojams: Lietuvos valstybės prezidentas Antanas
Smetona ir Lietuvos krašto apsaugos ministras generolas Kazys Musteikis
viešai parodė, kad jie nesutinka su sovietų raudonosios armijos
veržimusi į Lietuvą, ir savo nesutikimą pareiškė pasitraukdami iš
okupuojamos tėvynės.
|
Dėl
Antrojo pasaulinio karo veteranų paskleisto šmeižto
Laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje gyvename jau
penkiolika metų. Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvą
paliko prieš dvylika metų. Lietuvos Respublikos įstatymais yra pasmerkta
su okupantu kolaboravusi komunistų partija, o sovietinės represinės
struktūros MGB, KGB, stribai ir kitos pripažintos nusikaltėliškomis
organizacijomis.
|