Atnaujintas 2005 gegužės 18 d.
Nr.38
(1339)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Neblėstanti šlovė

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kalniškės mūšio vietoje
paminėtas jo 60-metis

Sukako šešiasdešimt metų, kai 1945 m. gegužės 16 d., kai dar tik prieš savaitę Sovietų Sąjunga šventė pergalę kare su nacistine Vokietija, Kalniškės miške, esančiame Krosnos-Lazdijų plento kairiojoje pusėje, įvyko vienas pirmųjų ir didžiausių partizanų mūšių Lietuvoje: su NKVD kariuomenės I Pabaltijo fronto 220-uoju pulku kovėsi lietuvių partizanų būrys (apie 100 vyrų). Mūšiui vadovavo Lietuvos kariuomenės karininkas Jonas Neifalta-Lakūnas (1910-1945 m. lapkričio 20 d.), kilęs iš Giraitės kaimo, Šventežerio valsčiaus. Gedimino rinktinės Kęstučio grupės kuopos vadas. (Partizanų gretose buvo nuo 1944 metų.) Kautynės su sovietų NKVD pulku vyko visą dieną. Nelygioje kovoje žuvo 47 partizanai ir 400 tiesiai iš fronto grįžtančių enkavėdistų. Žuvusiųjų partizanų kūnai buvo niekinami Simno miestelio aikštėje, vėliau užkasti Simno ežero pakraštyje. 1988 metais žuvusiųjų partizanų palaikai buvo perlaidoti Simno kapinėse. Nuo 1989 metų vyksta renginiai Kalniškės partizanams atminti. 1991 metais Kalniškės mūšio vietoje, ant kalno, pastatytas paminklas žuvusiesiems (autorius Jurgis Nevulis).


Knyga apie Kalniškės mūšį

Lietuvos valstybės naikinimas prasidėjo 1940 m. birželio 15 d. ir tą pačią dieną prasidėjo Lietuvos piliečių – lietuvių priešinimasis naikintojams: Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona ir Lietuvos krašto apsaugos ministras generolas Kazys Musteikis viešai parodė, kad jie nesutinka su sovietų raudonosios armijos veržimusi į Lietuvą, ir savo nesutikimą pareiškė pasitraukdami iš okupuojamos tėvynės.


Dėl Antrojo pasaulinio karo veteranų paskleisto šmeižto

Laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje gyvename jau penkiolika metų. Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvą paliko prieš dvylika metų. Lietuvos Respublikos įstatymais yra pasmerkta su okupantu kolaboravusi komunistų partija, o sovietinės represinės struktūros – MGB, KGB, stribai ir kitos – pripažintos nusikaltėliškomis organizacijomis.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija