Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Neblėstanti
šlovė
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
Kalniškės mūšio vietoje
paminėtas jo 60-metis
|
Sukako šešiasdešimt metų, kai 1945 m. gegužės
16 d., kai dar tik prieš savaitę Sovietų Sąjunga šventė pergalę
kare su nacistine Vokietija, Kalniškės miške, esančiame Krosnos-Lazdijų
plento kairiojoje pusėje, įvyko vienas pirmųjų ir didžiausių partizanų
mūšių Lietuvoje: su NKVD kariuomenės I Pabaltijo fronto 220-uoju
pulku kovėsi lietuvių partizanų būrys (apie 100 vyrų). Mūšiui vadovavo
Lietuvos kariuomenės karininkas Jonas Neifalta-Lakūnas (1910-1945
m. lapkričio 20 d.), kilęs iš Giraitės kaimo, Šventežerio valsčiaus.
Gedimino rinktinės Kęstučio grupės kuopos vadas. (Partizanų gretose
buvo nuo 1944 metų.) Kautynės su sovietų NKVD pulku vyko visą dieną.
Nelygioje kovoje žuvo 47 partizanai ir 400 tiesiai iš fronto grįžtančių
enkavėdistų. Žuvusiųjų partizanų kūnai buvo niekinami Simno miestelio
aikštėje, vėliau užkasti Simno ežero pakraštyje. 1988 metais žuvusiųjų
partizanų palaikai buvo perlaidoti Simno kapinėse. Nuo 1989 metų
vyksta renginiai Kalniškės partizanams atminti. 1991 metais Kalniškės
mūšio vietoje, ant kalno, pastatytas paminklas žuvusiesiems (autorius
Jurgis Nevulis).
|
|
Nauja
revoliucija?
Petras KATINAS
|
Uzbekai sekmadienį
rengiasi laidoti žmones,
žuvusius per susirėmimus
tarp Uzbekistano karių
ir protestuotojų Andižane
EPA-ELTA nuotrauka
|
Po Gruzijos, Ukrainos ir Kirgizijos revoliucijų,
dar vienoje NVS respublikoje prasidėjo panašūs procesai. Uzbekistano
diktatorius prezidentas Islamas Karimovas, po įvykių Tbilisyje,
Kijeve ir kaimyniniame Biškeke, iškart pajuto, kad ir Taškente gali
prasidėti panašūs dalykai. Nesvarbu, kad senas partinis nomenklatūrininkas,
kurį kandidatuodamas į Lietuvos prezidentus dideliu politiku savo
metu pavadino A.Brazauskas, įvedė visuotinio sekimo ir autoritarinį
režimą, grūdo į kalėjimus ne tik vadinamuosius islamistus, bet ir
visus politinius priešininkus, kurie su islamizmu neturėjo nieko
bendra, opozicijos užgniaužti nepavyko.
|
|
Tokią
Ją pažinojau
|
Danutės Čiurlionytės knygos
|
Šie metai įrėmino dvi reikšmingas datas rašytojos
Danutės Čiurlionytės-Zubovienės gyvenimo knygoje: birželio 12 dieną
minėsime jos gimimo 95-ąsias metines, o vasario 27-ąją sukako dešimt
metų, kai D.Čiurlionytė išėjo į Viešpaties sodus, palikusi neužbaigtus
savo darbus ir sumanymus.
Apie M.K.Čiurlionio vienintelę dukrą Danutę Sofiją
esu ne sykį rašiusi, rašiau ir prašydama papasakoti apie motiną
rašytoją ir pedagogę Sofiją Čiurlionienę-Kymantaitę, apie jos tėvų
draugystę literatūrinius šeštadienius... Šįkart noriu atversti
kiek intymesnius, o kartu kupinus šviesos ir skaudesnius rašytojos
gyvenimo puslapius.
|
|
Literatūrinė
premija
provincijos miestelyje
|
Iš kairės: Alfredas Guščius,
Birutė Jonuškaitė,
Vytautas Bubnys ir Elena
Kurklietytė Smilgiuose
|
Smilgių miestelyje gegužės l2-ąją buvo įvardytas
aštuonioliktasis G.Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureatas.
Juo pripažintas Vilniuje gyvenantis rašytojas Vytautas Bubnys. Prestižine
tapusios premijos įteikimo ceremonija vyko Smilgių seniūnijos salėje.
Šį renginį organizavo G.Petkevičaitės-Bitės fondas, Panevėžio rajono
savivaldybė ir rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Jo vedėjas
buvo Smilgių bibliotekininkas ir literatas Edvardas Vaičius. Premijos
įteikimo ceremonijoje dalyvavo svečiai iš Vilniaus literatūros
kritikas Alfredas Guščius, Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja
Birutė Jonuškaitė, žurnalistė ir rašytoja Elena Kurklietytė bei
premijos laureatas prozininkas V.Bubnys. Iškilmėse dalyvavo Panevėžio
rajono meras Povilas Žagunis, rajono viešosios bibliotekos direktorė
Rūta Bagdonienė, Smilgių seniūnė Zita Dabužinskienė.
|
|
Katalikų
atsakomybė Europos integracijoje
Mindaugas BUIKA
Su dideliu pakilimu praėjusią savaitę minint
Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 60-ąsias metines, plačiajai
visuomenės aplinkai praktiškai liko nepastebėta kita reikšminga
data 1950 m. gegužės 9 d., kada buvo paskelbta vadinamoji Roberto
Šumano deklaracija, ženklinusi Europos Sąjungos gimimą. Kaip ir
buvo žadėjusi, ta proga Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisija
(COMECE) paskelbė gana plačios apimties dokumentą, kuriame analizuojama
pastarųjų dešimtmečių žemyno integracijos eiga bei krikščionių bendruomenės
galimybės daryti įtaką šiam procesui.
|
|
Pasaulis
pagal Radauską
Alfas PAKĖNAS
|
Vera ir Henrikas
Radauskai
Vašingtono parke.
1961 metų birželis
|
Balandžio 28-osios Literatūrinis ketvirtadienis
Aušros bibliotekoje Žaliakalnyje buvo skirtas žinomo išeivijos
poeto Henriko Radausko (1910-1970) 95-ajam gimtadieniui paminėti.
Į vakarą susibūrė žmonės tikri Radausko talento gerbėjai, išpažįstantys
ir priimantys pasaulį pagal Radauską: ryškų, kvapų, sklidiną spalvų
ir atspalvių, kur plazda žalios telegramos vieškelių stulpuos,
/ Ir numirėliai neramūs gieda žydinčiuos kapuos. H.Radausko eilėraščius
nuotaikingai skaitė aktorė Virginija Kochanskytė, jau seniai įsimylėjusi
šio poeto kūrybą. Smuiku griežė jauna smuikininkė Lijana Žiedelytė,
apie H.Radausko kūrybą ir gyvenimą pasakojo literatūrologė Eugenija
Vaiktevičiūtė. Kad H.Radauskas populiarus ir mylimas poetas, įrodė
gausiai susirinkę žaliakalniečiai daugelis bent po vieną jo eilėraštį
mokėjo ir padeklamavo iš atminties...
|
|
Žuvėdra
skrajojo Čikagoje
|
Klaipėdos universiteto
sportinių šokių kolektyvas
Žuvėdra Čikagoje.
Pirmoje eilėje kairėje
JAV LB Kultūros tarybos
pirmininkė Marija Remienė
|
Gegužės 1 dieną Čikagon atvyko Žuvėdra sportinių
šokių kolektyvas iš Klaipėdos universiteto, pakviestas JAV Lietuvių
bendruomenės Kultūros tarybos, talkinant Bičiulystei ir Amerikos
lietuvių TV. Žuvėdra, Pasaulio ir Europos čempionė, laimėjusi
keturis aukso medalius ir kitus apdovanojimus, pirmą kartą stebino
Čikagos lietuvių visuomenę savo grakščiais judesiais, ypatinga šokio
technika, pritaikyta muzika ir apranga.
|
|
Be
atokvėpio
Petras KATINAS
Nepaisant nepaprastai šalto pavasario, kai jam
beveik baigiantis net alyvos dar nepradėjo žydėti, valdžioje, visose
jos grandyse, karšta tarsi prie Egipto piramidžių. Seime be atvangos
sudaromos vis naujos komisijos, nors visi jau seniai žino: nori
sužlugdyti reikalą sukurk komisiją. Šį kartą sukurtos net trys
komisijos! Ir visos trys tirs ūkio ministro galimų jo privačių ir
viešųjų interesų supainiojimą. Mat opozicija tėškė Seimo Pirmininkui
pluoštą rusiškų dokumentų kopijų, teigiančių, kad milijonierius
ūkio ministras V.Uspaskichas, anot jo paties, dirbdamas Lietuvos
labui vos ne po 20 valandų per parą, rūpinosi ne valstybės, o savo
firmų reikalais. Konkrečiai, garsiosios Krekenavos agrofirmos.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Liberalcentristų frakcijos
seniūnas Algis Čaplikas, remdamiesi Maskvos vyriausybės atstovo
A.Mizgario ataskaita, pateikė tą ataskaitą bei Maskvos merui J.Lužkovui
adresuotus ūkio ministro laiškus tuo klausimu. Taigi V.Uspaskichas
žiniasklaidai vėl jau kelintą kartą suteikė progą pasimaudyti skandalų
ir skandalėlių baloje. Tiktai kas iš to. Suraibuliuos maurais užžėlusioje
nomenklatūrinėje kūdroje burbulai, ir vėl bus ramu.
|
|
|