|
Lietuvos Steigiamojo Seimo sukaktis
Zigmas TAMAKAUSKAS
Lietuvos Seimas turi savo istoriją, siekiančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Vėliau daugiau kaip šimtmetį trukusi rusų okupacija neleido Lietuvai toliau vystyti savo valstybingumo. Iš politinio žemėlapio net buvo išbrauktas Lietuvos vardas. Po pirmojo pasaulinio karo naujai susikūrusių ar atsikūrusių valstybių žvilgsniai nukrypo į demokratinio valdymo idealą, susijusį su Didžiąja prancūzų revoliucija ir Anglijoje atsiradusiu parlamentarizmu.
Lietuvos visuomenė savo valstybės atgaivinimo idėją taip pat siejo su parlamentiniu valdymu. Prisiminkime 1905 metų Didįjį Vilniaus Seimą, 1917 metų Petrapilio Lietuvių Seimą. Lietuva savo politinio gyvavimo gaires turėjo spręsti laisvai išrinktame Lietuvos Seime. Tokia nuostata nurodyta ir istoriniame 1918 m. vasario 16-osios Akte: ... Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis Seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas. Taigi Lietuvos Taryba, vėliau pasivadinusi Valstybės Taryba, laikydama save vienintele teisėta tautos atstove ir jos valios reiškėja, atliko pirmąjį parlamentinį valstybės atkūrimo darbą, padėdama Seimo konstitucinį pagrindą. Buvo priimti Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai, kurie nurodė išrinktam būsimajam Seimui nustatyti valstybės valdymo formą bei priimti Konstituciją. Nepaprastai sunkiomis sąlygomis, aidint dar nepriklausomybės kovų šūvių garsams, 1919 m. birželio 16 d. buvo sudaryta Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymo projektui rengti komisija. Tų pačių metų spalio 30 dieną Valstybės Taryba šį įstatymą priėmė. 1920 m. balandžio 14-16 d. vyko rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Rinkimus laimėjo krikščionių demokratų blokas, iš 112 išrinktų atstovų gavęs 59 vietas. Dvidešimt aštuonios vietos atiteko Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai, dvylika vietų Lietuvos socialdemokratų partijai. Likusios vietos atiteko įvairių tautinių mažumų atstovams gudams, rusams, žydams.
Įdomu pažymėti, kad 1919 metais priimtas Rinkimų įstatymas iš karto užtikrino lygias teises rinkimuose abiejų lyčių rinkėjams ir kandidatams į Seimą. Tai buvo didelis atsikūrusios valstybės demokratinis laimėjimas, stebinęs kitus Europos kraštus. Vadinamosiose pažangiose Vakarų Europos šalyse dėl savo teisių moterims ilgokai teko pakovoti. Minėtas Lietuvos Rinkimų įstatymas leido piliečiams rinkti sulaukus 21 metų, o būti renkamiems nuo 24 metų.
Pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d., t.y. prieš 85 metus, Kauno valstybės teatro salėje (dabar čia Kauno valstybinis muzikinis teatras). Pirmojo istorinio posėdžio pirmininkė buvo žinoma visuomenės veikėja, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė. Ji savo kalboje pasidžiaugė, kad mūsų tauta daug kentėjusi pagaliau priėjo laisvės slenkstį: ... ilgiau kaip šimtą metų kentėm įvairios rūšies prispaudimų. Mažai tautai, kokia mes buvom ir tebeesam, reikėjo be galo daug moralinių jėgų, kad būtų galima pradėt ir, pradėjus kovą kovot su priešais, pasiryžusiais mus pasmaugt. Su priešais, laikiusiais visą žandarų ir kitų visokių savo tarnų armiją vienam tikslui panaikint, išraut iš šaknų ir pamatų visa, kas lietuviška: ir kalbą, ir raštą, ir tautos vardą, ir net tautos atminimą. Norėta Lietuvos vardą išbrėžt iš istorijos lapų. Nepasisekė atėjūnams atlikti šio juodo darbo. Ji per skausmus, anot poeto Maironio, pakilo į garbę susirinko Lietuvos žmonių atstovai spręsti patys savo likimo. Ta proga skambėjo bažnyčių varpai, iškilmingai buvo aukojamos šv. Mišios, paradiniu žingsniu žygiavo mūsų kariuomenė, pagerbusi Lietuvos žmonių laisva valia išrinktą Steigiamąjį Seimą. Steigiamojo Seimo pirmininku buvo išrinktas garbus Lietuvos sūnus Aleksandras Stulginskis, neturtingų kaimiečių vaikas, per savo darbštumą ir gabumus baigęs aukštuosius mokslus, 1917-ųjų metų Lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvis, Vasario 16-osios Akto signataras. Pirmiausia Steigiamojo Seimo pirmininkas Al.Stulginskis pasiūlė priimti Deklaraciją iškilmingą pareiškimą pasauliui, patvirtinantį Vasario 16-osios Akto turinį, kad Lietuva yra nutraukus visus valstybinius ryšius, kuriais ji buvo kadaise sujungta su kitom valstybėm, kad Steigiamasis Seimas taria Lietuvą esant atstatytą kaip nepriklausomą valstybę. Pasiūlyta Deklaracija buvo priimta vienbalsiai. Ji skelbė: Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką, etnologinėmis sienomis, ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm. Taip buvo padėti Lietuvos valstybės ir jos demokratinės santvarkos teisiniai pagrindai. 1920 m. birželio 10 d. Steigiamajame Seime buvo priimta Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija, kurioje buvo nusakytos, be kitų dalykų, ir Seimo funkcijos: Steigiamasis Seimas yra suvereninės Lietuvos galios išreiškėjas, jis leidžia įstatymus, ratifikuoja sutartis su kitomis valstybėmis, tvirtina valstybės biudžetą, prižiūri įstatymų vykdymą ir t.t. Seimui taip pat buvo atsakingas ir Ministrų kabinetas.
Steigiamojo Seimo nariai rodė didelį veiklumą ir patriotizmą. Jie 1920 metų spalį stojo ginti savo šalies nuo įsibrovusios į Lietuvą Lenkijos kariuomenės. Mūsų kariai, vadovaujami generolo Silvestro Žukausko, prie Giedraičių ir Širvintų nugalėjo žymiai gausesnę ir geriau ginkluotą priešo kariuomenę.
Tomis dienomis buvo įgaliotas dirbti vadinamasis Mažasis Seimas, sudarytas iš pirmininko ir šešių Steigiamojo Seimo narių. Sustabdžius lenkų puolimą, 1921 metų vasarį Seimo nariai vėl grįžo į savo tiesioginį darbą Steigiamajame Seime. Šis epizodas galėtų būti pavyzdžiu ir mūsų dabarties Seimo nariams, kurių daugeliui taip trūksta patriotinės dvasios, veiklumo, pareigos ir atsakomybės.
Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė daugybę įstatymų, tarp kurių paminėtini Žemės reformos įstatymas, Piniginio vieneto lito įvedimo įstatymas. Pastarasis buvo priimtas 1922 m. rugpjūčio 9 d., o litas apyvartoje pasirodė tų pačių metų spalio 2 dieną. Lietuvos banko organizatoriumi, ir pirmuoju jo valdytoju tapo kunigas, ekonomikos profesorius, Steigiamojo Seimo narys Vladas Jurgutis. Žemės reformos įstatymas pakirto antilietuviškai nusiteikusių dvarininkų ekonominę galią, žemė buvo paskirstyta ją dirbantiems ūkininkams, ginklu gynusiems savo tėvynę savanoriams Lietuvos kariams. Žemės ūkio reformos įstatymą sėkmingai realizavo vienas iš krikščionių demokratų partijos kūrėjų kunigas Mykolas Krupavičius. Šiais metais minimas jo gimimo 120 metų jubiliejus.
Paminėtina, kad Steigiamasis Seimas 1920 m. rugpjūčio 6 d. ratifikavo Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį. Vienas reikšmingiausių Lietuvos Steigiamojo Seimo nuveiktų darbų 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta Valstybės konstitucija, įtvirtinusi vadovavimo valstybei parlamentinę sistemą. Pagal Konstituciją Seimas turėjo būti renkamas trejiems metams visuotiniu, lygiu ir tiesioginiu balsavimu. Seimo veikla turėjo apimti įstatymų leidimą, valstybės biudžeto ir jo naudojimo klausimą, svarbiausių tarptautinių sutarčių, nepaprastosios padėties tvirtinimo, karo ir taikos klausimus. Seimas, o ne visi piliečiai trejiems metams turėjo išrinkti ir valstybės Prezidentą. Seimo daugumai nepaklusęs Prezidentas dviejų trečdalių balsų dauguma galėjo būti nušalintas nuo pareigų. Ministrų kabinetas galėjo veikti tik turėdamas Seimo pasitikėjimą. Svarbu pažymėti, kad Steigiamojo Seimo priimtoje Konstitucijoje buvo įteisinta lietuvių kalba kaip valstybinė.
Konstitucijos priėmimu buvo įgyvendinta pagrindinė Steigiamojo Seimo konstitucinė misija. Paskutiniajame posėdyje, apibūdinęs Steigiamojo Seimo nuveiktus darbus, pirmininkas A.Stulginskis kalbėjo: Mums malonu konstatuoti, jog, Steigiamajam Seimui stovint valstybės ir tautos priešaky, Lietuva tapo ne tik pripažinta žymios daugumos pasaulio valstybių nepriklausoma de jure, bet taip pat buvo priimta į Tautų Sąjungos narius. Pagaliau mes džiaugiamės sėkmingai nutiesę valstybei pagrindus, sudarę Konstituciją ir parengę visa tai, kas yra būtinai reikalinga tolimesniam valstybės rūmų statymui tęsti.
Taigi Lietuvos Steigiamasis Seimas, atlikęs labai svarbų mūsų valstybės kūrimo darbą, ryškiu puslapiu įeina į Lietuvos istoriją. Gegužės 15 dieną Lietuva minėjo jo pirmojo posėdžio 85-erių metų sukaktį.
© 2005 "XXI amžius"
|