|
Praėjusio pontifikato nuopelnai Europai ir naujojo viltys
Reaguodama į popiežiaus Jono Pauliaus II netektį ir į naujo
popiežiaus Benedikto XVI išrinkimą, Europos Bendrijos vyskupų konferencijų
komisija (COMECE) aukštai įvertino buvusio Šventojo Tėvo nuopelnus
ir reiškė viltį dėl naujo Petro įpėdinio įtakos žemyno dvasinio
atsinaujinimo procesui.
Europinę viziją formavo patirtis
Balandžio 4 dieną paskelbtame užuojautos pareiškime pabrėžiama, kad Jo šventenybės popiežiaus Jono Pauliaus II mirtis ženklino istorinio pontifikato pabaigą. Iš Lenkijos kilusio Šventojo Tėvo viziją tiltų statymui naujojoje Europoje formavo jo asmeninė patirtis skausmingo žemyno padalijimo Antrojo pasaulinio karo išdavoje ir kova už išsivadavimą iš komunistinio totalitarizmo grandinių. Nuo pat savo pontifikato pradžios pripažindamas Europos integracijos proceso svarbą, Jonas Paulius II atvirai reiškė viltį, kad vieną dieną į Europos Sąjungą įsijungs ir Vidurio bei Rytų Europos šalys, teigiama Europos vyskupų pareiškime, kurį pasirašė COMECE pirmininkas Hildeshemo (Vokietija) vyskupas emeritas Jozefas Homejeris su vicepirmininkais Roterdamo (Olandija) arkivyskupu Adrianu van Lujnu ir Klermono (Prancūzija) arkivyskupu Ipolitu Simonu.
Suvokdamas neišvengiamus iššūkius, su kuriais Europa susidūrė po 1989 metų permainų, ir būdamas įsitikinęs, kad Bažnyčia turi vaidinti svarbų vaidmenį naujuose žemyno Vakarų ir Rytų santykiuose, popiežius Jonas Paulius II 1991 metais sušaukė pirmąją Europai skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją. Šis Sinodas, kaip ir antrasis, sušauktas 1999 metais, davė naują impulsą žemyno vietinių Bažnyčių tarpusavio patyrimo apsikeitimui ir bendradarbiavimui. Šventojo Tėvo vizija, kad Europa yra kontinentas su dviem plaučiais, vakariniu ir rytiniu, kurie turi darniai kvėpuoti, ne tik religine, bet taip pat kultūrine ir politine prasme, visam laikui išliks klasikine nuostata taikiam tautų sambūviui, pažymi COMECE vadovai.
Jie priminė, kad popiežius Jonas Paulius II savo pontifikato metu padarė daugiau kaip 1000 pareiškimų Europai svarbiais klausimais, nuolat pabrėždamas, kad krikščionybė, būdama pagrindu europinei civilizacijai, ir toliau esmingai gali prisidėti prie atsinaujinimo bei vilties skatinimo. Šventasis Tėvas kvietė Europos politikus ginti individų, mažumų ir tautų teises, pradedant nuo religijos laisvės, sakoma COMECE pareiškime. Jis nurodydavo, kad svarbiausias dėmesys turi būti sutelktas į gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties ir į šeimą, kuri grindžiama vyro ir moters santuoka.
Savo garsiajame 2003 metų posinodiniame apaštaliniame paraginime Ecclesia in Europa popiežius Jonas Paulius II skelbė, kad Europa yra pašaukta iš naujo atrasti savąjį identitetą ir kad Jėzus Kristus yra tikroji ir galutinė viltis Europai. Šventojo Tėvo nepaliaujamos pastangos atkurti Europą, kuri remtųsi tarpusavio pagalba ir solidarumu, visam laikui liks gyvuoju praėjusio pontifikato paveldu.
Krikščioniškosios šaknys vienybės pagrindas
Sveikindamas popiežių Benediktą XVI išrinkimo apaštalo Petro įpėdiniu proga ir melsdamas jam Dievo palaimos, balandžio 20 dieną paskelbtame pareiškime Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisijos pirmininkas vyskupas J.Homejeris priminė, kad naujasis Šventasis Tėvas įvairiais pasisakymais ne kartą yra pabrėžęs, jog Europos gerovė jam yra svarbi. Gerokai prieš savo pontifikatą tuometis kardinolas Jozefas Ratcingeris nevengė žiniasklaidoje aptarti Europos Sąjungai iškilusius iššūkius nuo biotechnologijos prieštaringos evoliucijos iki abejonių dėl tikslingumo Turkijai stoti į šią organizaciją.
Be abejonės, svarbiausios popiežiui Benediktui XVI rūpinčios problemos yra tikėjimo padėtis sekuliarizuotoje Europoje, besąlyginis prioritetas žmogiškosios gyvybės ir orumo apsaugai, fundamentalus šeimos ir santuokos vaidmuo. Popiežius pasirengęs atsiliepti į visus iššūkius ir vesti Bažnyčią į ateitį, pasiremdamas savo giliu tikėjimu ir dvasine stiprybe, tvirtino COMECE vadovas. Mūsų maldos ir palaiminimai lydės jį šiame kelyje.
Pastaruoju metu, kai vis dažniau kalbama apie Europoje besiformuojančią pokrikščionišką visuomenę ir kada krikščionybės ateitis daugiau siejama su vadinamojo trečiojo pasaulio šalimis, tikro europiečio ir tvirto tikėjimo gynėjo kardinolo J.Ratcingerio išrinkimas Popiežiumi atnaujino mūsų žemyno katalikų viltis dėl krikščionybės perspektyvų Europoje. Šią viltį sustiprino ir pirmieji Benedikto XVI pasisakymai dėl to, kad Europos vienybė turi remtis krikščioniškomis šaknimis, kurios neatskiriamos nuo jos kultūros ir civilizacijos (balandžio 27 dienos audiencija). Šventasis Tėvas taip pat reikšmingai priminė, jog pasirinktas vardas sietinas su tikėjimo atnaujintoju šv. Benediktu, kuris yra paskelbtas Europos dangiškuoju globėju.
M.B.
© 2005 "XXI amžius"
|