|
Daug svečių knygos šventėje
Gegužės 6-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse, į jaukią Deltuvos bibliotekos salę rinkosi miestelio gyventojai, dar nepamiršę ir neatstūmę knygos. Dar jaučiantys skaitymo malonumą. Knygos šventėje, kurią surengė miestelio šviesuomenė, kultūros namų, seniūnijos darbuotojai kartu su bibliotekos šeimininke Marija Radzevičiene, dalyvavo kraštiečiai Ričardas Šileika, jauna poetė Vaiva Kuodytė, dabar studijuojanti Kaune, Deltuvos kultūros almanacho redaktorius Vytautas Česnaitis, Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojas Alfas Pakėnas.
Literatūros vakare buvo pristatytos kilusių iš šio krašto autorių knygos žinomo pedagogo ir redaktoriaus Stasio Tijūnaičio Kaip aš į žmones išėjau
, anksti mirusios poetės Reginos Pakėnienės Paslėpsiu tave nuo pasaulio, R.Šileikos esė knyga bei A.Pakėno eilėraščių rinkinys Vilnonė provincija. Vakaro metu grojo gitara ir dainavo savo kūrybos dainas pagal Antano Miškinio, Jono Strielkūno ir A.Pakėno tekstus dainininkas ir verslininkas Kazimieras Jakutis, taip pat kilęs iš Aukštaitijos ir savo vienkiemyje Pagulbyje (Molėtų r.) rengiantis poezijos ir dainų vakarus.
Iš Vilniaus atvykęs vaikų literatūros kritikas ir puoselėtojas prof. Vincas Auryla pristatė skoningai leidyklos Margi raštai išleistą S.Tijūnaičio prisiminimų knygą Kaip aš į žmones išėjau
S.Tijūnaitis, gimęs 1888 m. gegužės 8 d. šalia Deltuvos, Vareikių kaime, buvo spalvinga asmenybė, žinomas spaudos darbuotojas, pedagogas, tautosakininkas, 1920 metų pavasarį išrinktas į Nepriklausomos Lietuvos Seimą. Vėliau redagavo laikraštį Tėvynės sargas, mėnesinį mokytojų laikraštį Lietuvos Mokykla, žurnalus vaikams Žvaigždutė (1923-1933) ir Kregždutė (1934-1940). Jis išugdė visą būrį būsimųjų poetų bei vaikų rašytojų: Paulių Preikšą, Vytę Nemunėlį (B.Brazdžionį), Vytautą Tamulaitį, Joną Šiožinį, Mamertą Indriliūną.
Savo atsiminimų, kurie kadaise buvo išspausdinti vaikų žurnaluose, knygoje S.Tijūnaitis su meile pasakoja apie tėvus, kaimynus, mokslo metus Deltuvoje, Ukmergėje, nušviečia Deltuvos miestelio istoriją: Deltuva, senoviškai Dievultava, yra praleidusi jau daugiau kaip pusę tūkstančio metų. Senovės gyventojai tą vietą labai gerbė tenai savo Dievus garbino, jiems aukas darė. Pradėjus Lietuvoje plisti Kristaus mokslui, didžiūnai broliai Kęsgailos 1476 metais įkūrė deltuviams medinę katalikų bažnyčią. Ir dabartinė Deltuvos bažnyčia yra medinė, nedidelė, bet jauki. Be šios, Deltuvoje yra kita, mūrinė, aukšta, iš toli matoma tai kalvinų bažnyčia, kuri dabar stovi tuščia, apleista, rašo S.Tijūnaitis savo prisiminimuose dar prieškario metu.
Deltuvos žmones sudominusį prof. Vinco Aurylos pasakojimą apie S.Tijūnaitį tarsi paryškino K.Jakučio dainos apie tėviškę, gimtojo krašto ilgesį. Savo kūrybą skaitė buvę deltuviškiai, čia baigę vidurinę mokyklą V.Kuodytė, R.Šileika bei A.Pakėnas, Vepriuose gyvenantis poetas ir mokytojas Vincas Lukša.
Buvo skaitomi ir R.Pakėnienės eilėraščiai, dalijamasi prisiminimais apie jos mokslo metus Deltuvos vidurinėje mokykloje.
Vakaris TRAINYS
Deltuva, Ukmergės rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|