|
Be atokvėpio
Petras KATINAS
Nepaisant nepaprastai šalto pavasario, kai jam beveik baigiantis net alyvos dar nepradėjo žydėti, valdžioje, visose jos grandyse, karšta tarsi prie Egipto piramidžių. Seime be atvangos sudaromos vis naujos komisijos, nors visi jau seniai žino: nori sužlugdyti reikalą sukurk komisiją. Šį kartą sukurtos net trys komisijos! Ir visos trys tirs ūkio ministro galimų jo privačių ir viešųjų interesų supainiojimą. Mat opozicija tėškė Seimo Pirmininkui pluoštą rusiškų dokumentų kopijų, teigiančių, kad milijonierius ūkio ministras V.Uspaskichas, anot jo paties, dirbdamas Lietuvos labui vos ne po 20 valandų per parą, rūpinosi ne valstybės, o savo firmų reikalais. Konkrečiai, garsiosios Krekenavos agrofirmos. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Liberalcentristų frakcijos seniūnas Algis Čaplikas, remdamiesi Maskvos vyriausybės atstovo A.Mizgario ataskaita, pateikė tą ataskaitą bei Maskvos merui J.Lužkovui adresuotus ūkio ministro laiškus tuo klausimu. Taigi V.Uspaskichas žiniasklaidai vėl jau kelintą kartą suteikė progą pasimaudyti skandalų ir skandalėlių baloje. Tiktai kas iš to. Suraibuliuos maurais užžėlusioje nomenklatūrinėje kūdroje burbulai, ir vėl bus ramu. O tų maudynių didžiojoje koalicijoje daugėja kasdien. Netylant rietenoms dėl įtakos Vyriausybėje į tas intrigas noromis nenoromis buvo priversta įsipainioti ir Prezidentūra. Prezidentas V.Adamkus pasikvietė pokalbiui visus valdančiosios koalicijos vadus, oficialiai vadinamus Politine taryba, o neoficialiai politbiuru, ir bandė aptarti kilusį naują skandalą dėl ūkio ministro viešųjų ir privačių interesų supainiojimo. Įdomiausia, kad ir už šio skandalo kyšo Maskvos ausys. Kaip ir už buvusio ūkio ministro E.Maldeikio, kai tas, savo metu nuvykęs į Maskvą ir ten gerai pamalonintas, prisidirbo negražių dalykų. Tuomet, nelaukdamas jokios komisijos išvadų, E.Maldeikis pasielgė gana demokratiškai bei vyriškai ir atsistatydino. Ne toks žmogus yra rusų oligarchas. Tuo labiau kad turi tvirtą užnugarį absoliučiai paklusnią didelę savo frakciją Seime, bet svarbiausia Maskvoje. Taigi V.Uspaskichas, atvirai šaipydamasis iš visų, jaučiasi tvirtai sėdintis valdžios balne ir toliau šokdina visą Vyriausybę su pačiu Premjeru priešakyje.
Ir kaip nešokdins, jeigu savivaldybių rinkimai jau beveik čia pat, o darbiečių reitingai, dėl visai nesuvokiamų priežasčių, nepaisant jokių skandalų, SAPARD pinigų paskirstymo, interesų supainiojimo, kyla kaip ant mielų. Tai pastebėjo net Rusijos informacijos agentūra Regnum, savo informaciją apie kylančius darbiečių reitingus pavadinusi Atotrūkis tampa jau nepadorus. Pasak Regnum (kuri remiasi Baltijos tyrimų paskelbtais apklausų duomenimis už balandžio mėnesį), darbiečių populiarumas per mėnesį išaugo dviem punktais ir pasiekė 28 proc., o antrojoje vietoje esančių socialdemokratų, vadovaujamų paties Premjero, per mėnesį nukrito net penkiais punktais. Tai pats žemiausias šios partijos reitingas per paskutiniuosius metus. Taigi Darbo partijos populiarumas lenkia antrojoje vietoje esančius socialdemokratus praktiškai tris kartus. Tokį populiarumą sunku net įsivaizduoti šalyje, kurioje išvystyta demokratinė sistema.
Bet ne tai svarbiausia. Per nesutarimus dėl mokesčių reformos, nesibaigiančias portfelių dalybas Vyriausybėje aiškiai pastebimi eroziniai procesai. Tos erozijos pasekmes, atrodo, geriausia įvertino opozicijos lyderis Andrius Kubilius savo naujai išleistoje ir praėjusią savaitę pristatytoje knygelėje Ką aš daryčiau. Pirmiausia jis pažymi, kad tos tautos erozijos problemų neįveiksime neturėdami sveikos ir stiprios ekonomikos. Tuo tarpu Lietuvos ūkio augimas pastaraisiais metais pradėjo lėtėti, o Vyriausybė vis dar džiaugiasi, jog augimas didesnis nei senojoje Europoje, ir nieko nedaro, kad sustabdytų tą slinktį žemyn. Tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje, palyginti su Airija, ašaros. Bet Vyriausybei tai akių nebado. (
) Pagrindinė valstybės silpnumo priežastis ir tuo pačiu pagrindinė valstybės valdymo problema yra tai, kad nebėra strateginio mąstymo ir gebėjimo siekti aiškių tikslų, teigia A.Kubilius. Pasak jo, didžiausia bėda strateginių tikslų nebuvimas, paplitusi korupcija ir teisingumo stoka. Aišku, į tokią kritiką paprastai iš aukštų tribūnų atsakoma, jog A.Kubilius ir visa opozicija tiktai ieško priekabių. Tačiau net žymūs ekonomikos ir finansų specialistai kartoja beveik tą patį. Štai prof. Rimantas Rudzkis, kurio jokiu būdu negali apkaltinti esant A.Kubiliaus šalininku ir dešiniuoju, įsitikinęs, jog Vyriausybė eina ne tuo keliu, kuriuo turėtų eiti. Pavyzdžiui, reguliuojant minimalų darbo užmokestį, ji rūpinasi ne dirbančiaisiais, o siekiu surinkti kuo daugiau mokesčių. Kitas ekonomistas, KTU socialinių mokslų docentas Vladas Vyšniauskas pasisako dar aiškiau. Jo įsitikinimu, Lietuvos ekonomikos spartus augimas, kuo nuolat giriasi Premjeras, tėra tik popieriuje. O pareiškimai, kad gyvenimas gerėja, tėra viešas blefas ir akių dūmimas. Žmonės jokio pagerėjimo nejaučia. Vadinasi, mūsų gyvenimas nepasikeitė. Politikų pažadus galbūt pajus dabartiniai 30-mečiai, o ką daryti tiems, kurie dirbo visą gyvenimą ir jau sulaukė 50-60 metų? klausė V.Vyšniauskas ir priminė, kad kitos naujos ES šalys padarė kur kas didesnį šuolį pirmyn nei Lietuva. Bet kur nušuoliuosi, jeigu jau nuo pat naujosios koalicijos darbo pradžios vyksta vien tiktai kėdžių dalijimasis, pjautynės parlamente, begalinis įvairiausių komisijų sudarinėjimas.
Kalbant apie užsienio investicijų ašaras, tai juk kitaip ir būti negali. Juk kas gi norės investuoti į valstybę, kurios valdžioje kelis mėnesius vyksta rietenos dėl mokesčių reformos ir nežinia, kaip tos rietenos baigsis. O ir užsienyje pripažintas kaip gabus finansininkas ministras A.Butkevičius politinei tarybai diriguojančio rusų oligarcho ūkio ministro buvo išstumtas. Aišku, A.Butkevičiaus išvarymas neapsiėjo ir be jo partinio viršininko Premjero pagalbos. Todėl susidaro įspūdis, kad ir buvusi finansų ministrė D.Grybauskaitė, dėl savo tvirtos pozicijos ir neįsivaizduojanti savęs stumdoma nei Premjero, nei kokio nors išsišokėlio ministro, buvo delikačiai išsiųsta į Briuselį, nors ir į garbingą Europos Komisijos Finansų programavimo ir biudžeto komisarės postą. Na, o pasirinktas naujasis finansų ministras Z.Balčytis tėra uolus, neturintis savo nuomonės, didesnių viršininkų valios vykdytojas. Apie tai sakė jis pats, pareiškęs, jog klusniai vykdysiąs politinės tarybos nurodymus. Ir taip kalba bene svarbiausios valstybėje ministerijos vadovas! Užtat už tokį paklusnumą praeitą šeštadienį jam buvo atsilyginta: Z.Balčytis tapo vienu iš septynių partijos vado A.Brazausko pavaduotoju. Aišku, vietoj A.Butkevičiaus. Kitas dalykas, naujasis finansų ministras, nors dar ir ne garbaus amžiaus, bet puikiai įsisavinęs partinio-ūkinio nomenklatūrininko elgesio taisykles. Kuo tiktai jisai nebuvo: dirbo LSSR maisto pramonės ministerijoje, Profesinių sąjungų (komunizmo mokyklos) reikalų valdytoju ir mokymo centro direktoriumi, Vilniaus asfalto-betono gamyklos direktoriumi, bendrovės Lithun generalinio direktoriaus pavaduotoju, netgi Nacionalinės filharmonijos direktoriaus pavaduotoju. Taigi tipiškas sovietinio raugo nomenklatūrinis kadras, tinkantis visur, be išimties. Pradedant fabriko, baigiant teatro direktoriumi, netgi susisiekimo ar finansų ministru . Todėl nereikia stebėtis, kad Vakarų kapitalui priklausančių Lietuvos bendrovių akcininkai ėmė išvežti kapitalą iš Lietuvos. Neseniai ir Pasaulio bankas pažymėjo, kad Lietuvos ūkio augimas lėtėja ir toliau lėtės, nes koalicinė valdžia faktiškai ne tik nesiima būtinų reformų, bet ir jas stabdo. Beje, ir Lietuvos bendrovės dabar daugiau investuoja užsienyje nei savo šalyje. Ir dar vienas svarbus dalykas, dėl ko užsienio investuotojai nenori investuoti savo kapitalą į Lietuvą. Tai Lietuvoje egzistuojanti ciniška nepagarba įstatymams ir net Konstitucijai. Įpratę griežtai laikytis įstatymų, vakariečiai tokių dalykų net neįsivaizduoja. Blogiausia, kad įstatymų nesilaiko ne tik valdžios pareigūnai bei teisėsaugininkai, bet ir parlamentarai. Ryškiausias to pavyzdys Seimo nariai valstietis J.Ramonas ir paksininkė A.Balsienė, pažeidę parlamentaro priesaiką ir Konstituciją. Be to, nieko gero nežada mūsų valstybei ir SAPARD pinigų išsidalijimas tarp grupės draugų. Premjeras ir ūkio ministras sako, jog sukčiavimai dalijant SAPARD lėšas dar neįrodyti, todėl nereikia kelti triukšmo. Bet juk visi žino, kas gavo šiuos pinigus. Su ūkio ministru susijusios bendrovės, paksininkų šelpėjas ir geradarys Kauno grūdų savininkas T.Barštys bei panašūs. Nors T.Barštys faktiškai nepriklauso darbiečiams, bet su tokiu žmogumi pyktis neverta. Tokie tampa darbiečiais, valstiečiais, socdemais ar liberaldemokratais, socialliberalais pagal reikalą.
Pasirodo, vien ūkio ministro veiklą dabar tirs net 36 parlamentarai! Ir tas tyrimas, galima net lažintis, jokių rezultatų neduos. Tuo jau spėjome įsitikinti kitų Seimo komisijų darbais. O premjeras, kaip paprastai, bet kokio-je valdžios vyrų išdaigoje neįžiūri nieko bloga. Esą V.Uspaskichas nuolat įsipainioja į galimus interesų konfliktus ne iš blogos valios, o dėl menko patyrimo ir trumpos darbo valstybės tarnyboje patirties
Todėl, gerbiamieji Lietuvos piliečiai, nereikia pernelyg aimanuoti, kad mūsų minimalus darbo užmokestis bene mažiausias Europos valstybėse (500 litų). Ir visa tai dėl menko ūkio ministro patyrimo? Tiesa, galime džiaugtis, jog minimalus darbo užmokestis kai kuriose Europos šalyse dar mažesnis. Pavyzdžiui, mūsų kaimynų latvių minimalus atlyginimas 417 Lt, rumunų 276, bulgarų 265, serbų 252, ukrainiečių 124, moldavų 90, o buvusių vyresniųjų brolių rusų vidutinis atlyginimas vos 65,5 lito. Bet tai menka paguoda. O dėl nepakankamos ūkio ministro patirties valstybės reikaluose, tai galima pritarti Premjerui. Tačiau juk Vyriausybei vadovauja ne Kėdainių gubernatorius, o turintis didžiulę, neregėtą patirtį dar nuo sovietinių laikų Premjeras. Pagaliau negi dėl tokių nepatyrusių taip ir vilksimės, be jokio atokvėpio, paskui nežinia kur riedantį valstybės vežimą? Tuo labiau kad tas vežimas rieda pats sau, o arklys velkasi iš paskos.
© 2005 "XXI amžius"
|