|
Pažeminta Lenkija
Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-osioms metinėms skirtas iškilmes Rusijos sostinėje daugiau kaip pusė lenkų laiko žeminamomis, beveik trečdalis yra priešingos nuomonės. Tokie antradienį, kitą dieną po parado Maskvoje, surengtos apklausos rezultatai, rašo Lenkijos dienraštis Gazeta Wyborcza. Jo manymu, tam tikriausiai turėjo įtakos opozicijos politikų pareiškimai apie lenkų tautinio orumo pažeminimą Maskvoje.
Lenkijos gyventojų, pritarusių prezidento Aleksandro Kvašnievskio vizitui į Rusiją, sumažėjo. Prieš iškilmes jo sprendimą vykti į Maskvą rėmė beveik 50 procentų lenkų, dabar 42 procentai. O štai vizito priešininkų padaugėjo: balandžio 26-ąją jų buvo 33 procentai, gegužės 7-ąją 37 procentai, dabar jų yra tiek pat, kiek šalininkų.
Įdomu tai, kad kas šeštas lenkas (16 procentų) pritaria prezidento dalyvavimui iškilmėse Maskvoje ir kartu mano, kad jose Lenkija buvo pažeminta. A. Kvašnievskio reitingas smuko, nes kas penktas apklausos dalyvis pareiškė, kad po jo apsilankymo Rusijos sostinėje jie ėmė blogiau vertinti prezidentą, pažymi Gazeta Wyborcza.
Tuo tarpu Lenkijos dienraštis Rzeczpospolita spausdina savo skaitytojo iš Katovicų Ježio Sisako laišką, kuriame kritikuojamas prezidento A.Kvašnievskio dalyvavimas Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-osioms metinėms skirtose iškilmėse Rusijos sostinėje. Ar prezidentas A.Kvašnievskis būtinai turėjo važiuoti į Maskvą, kad savo svitai pasakytų dvi kalbas apie nesuskaitomas skriaudas, kurias Lenkijai padarė sovietinė Rusija? Televizijos reportažai apie šį įvykį atrodė apgailėtini. Šio prezidento politinio plano rezultatai buvo priešingi, nei tikėtasi: dar kartą pažeminta Lenkija, valstybės vadovo institucija, o pirmiausia stalininių represijų aukos, rašo skaitytojas. Anot jo, tai, ką A.Kvašnievskis padarė Maskvoje, keliolikos Lenkijos ambasados darbuotojų akivaizdoje, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus padarė savo šalyje, viso pasaulio akivaizdoje. Į Maskvą Lietuvos vadovas nevažiavo, nes, kaip jis sakė interviu Lenkijos televizijai, jo moralinė atsakomybė lietuvių tautai ir sovietinės Rusijos imperijos aukoms neleidžia jam stovėti garbės tribūnoje, pro kurią nešamos nusikalstamos stalininės sistemos raudonos vėliavos. Kaip pažymi J.Sisakas, prezidento V.Adamkaus sprendimas pastebėtas visame pasaulyje, apie jį pranešė visos svarbiausios Vakarų žiniasklaidos priemonės. O prezidento A. Kvašnievskio gesto nepastebėjo niekas, išskyrus nuliūdusius Lenkijos televizijos naujienų laidų žiūrovus.
Dienraščio Rzeczpospolita apžvalgininkas Kšištofas Gotesmanas rašo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali jaustis patenkintas. Gegužės 9-ąją beveik visas pasaulis stovėjo Kremliaus tribūnoje ir klausėsi jo žodžių apie Rusijos galią. Kitą dieną jo šalis ir Europos Sąjunga susitarė dėl bendradarbiavimo svarbiausiose srityse principų. V.Putinui tai yra žingsnis į vieningą Europą be skiriamųjų linijų. Kitaip negu Rusijai ir V.Putinui, pastarosios dienos Lenkijai ir lenkams buvo liūdesio ir pažeminimo metas, rašo apžvalgininkas. Anot jo, Lenkija nebuvo paminėta tarp antihitlerinės koalicijos šalių, jos prezidentas buvo pasodintas tolimoje garbės tribūnos eilėje, buvo pagerbtas generolas Voicechas Jaruzelskis pavergimo po Jaltos susitarimų ir sovietų dominavimo simbolis Lenkijoje. Tai atsakymas į klausimą, kokios Lenkijos šiandien nori V.Putinas. Todėl nieko nuostabaus, kad vėl pasidarė aktuali diskusija dėl Lenkijos prezidento vizito į Maskvą politinės prasmės. Laiko nesugrąžinsi, bet išvadas reikia padaryti, pažymi apžvalgininkas.
Paaiškėjo, kad gerą Lenkijos valią būtent toks buvo svarbiausias kelionės į Maskvą argumentas Rusija laiko silpnumu. Šito Lenkija negali sau leisti. Mums reikia gerų santykių su Rusija, norime ekonomiškai su ja bendradarbiauti, bet ne pažeminimų kaina. Svarbu, kad tokiai ramiai, o ne isteriškai politikai pritartų pagrindinės Lenkijos politinės jėgos, rašo K.Gotesmanas. Anot jo, šie pažeminimai turi ir turės konkretų dydį. Nereikia klaidingai manyti, kad tai tik istorija. Lenkijai, su kurios prezidentu buvo šitaip pasielgta, bus sunkiau tartis dėl maisto produktų eksporto ar energetinio saugumo.
Todėl gerai, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-osioms metinėms skirtoje rezoliucijoje, kurią priėmė Europos Parlamentas, pažymėta, kad 1945 metai Rytų Europai reiškė komunistinės tironijos įvedimą. Reikia siekti gerų santykių su Rusija, bet ne tiesos kaina, baigdamas pažymi Lenkijos dienraščio apžvalgininkas.
Pagal Eltą
© 2005 "XXI amžius"
|