Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Kultūra
Mums rašo
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Lietuvių išeivijos indėlis Lietuvos
kelyje į NATO

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Audronė Dragunavičiūtė- Pakštys

JAV ambasadorius Styvenas Malas, krašto apsaugos viceministras Gintautas Šivickas, gen. Jonas Kronkaitis ir Kauno vicemeras Erikas Tamašauskas

Dainuoja Lietuvos karo akademijos vyrų choras „Kariūnas“

Vytauto Didžiojo karo muziejaus adminisracija kartu su Kauno įgulos karininkų ramove surengė minėjimą-konferenciją „Lietuvos išeivijos indėlis Lietuvos kelyje į NATO“, skirtą pirmosioms Lietuvos įstojimo į NATO metinėms ir kariuomenės bei visuomenės vienybės dienai paminėti.

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Styvenas Malas, Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius ir kiti lydintys asmenys padėjo vainikus Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sakralinėje erdvėje prie Nežinomo kario kapo. Garbusis svečias aplankė muziejaus ekspoziciją, o Karininkų ramovėje – parodą, skirtą išeivijos indėliui stojant į NATO, kurią parengė istorikė Aušra Jurevičiūtė.

Kauno dienos švenčių išvakarėse Kauno įgulos karininkų ramovės didžiojoje salėje konferencijos dalyvius ir svečius sveikino Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Juozapas Jurevičius, krašto apsaugos viceministras Gintautas Šivickas, Kauno miesto vicemeras Erikas Tamašauskas, Kauno karininkų ramovės viršininkas majoras Gediminas Reutas.

Pirmasis pranešimą „Lietuvos indėlis į NATO“ skaitė svečias – JAV ambasadorius Lietuvoje S.Malas. Visų susirinkusiųjų karininkų, rezistentų, karių, miesto šviesuomenės nuostabai, Amerikos ambasadorius pranešimą skaitė lietuvių kalba.

JAV atstovas savo pranešime pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai vykdė visus savo tarptautinius įsipareigojimus Bosnijoje ir Hercogovinoje, Afganistane, Irake. Lietuvos kariai savo koviniu pasirengimu visiškai atitinka tarptautinius standartus. Pranešėjas sveikino Lietuvos iniciatyvą kuruoti vieną Afganistano sritį – kuo greičiau padėti atkurti visas valstybines įstaigas, mokyklas, normalizuoti visuomeninį gyvenimą. Savo ruožtu ir Amerikos vyriausybė mato Lietuvos stengimąsi laikytis savo duoto žodžio ir jį tesėti. Nuoseklus, kryptingas darbas lėmė, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis buvo priimta į NATO. Ambasadorius S.Malas tiki, jog Lietuva ir toliau išliks nuosekli savo tarptautinėje politikoje, aktyviai dalyvaus taikos pasaulyje palaikymo misijoje.

Audronė Dragunavičiūtė-Pakštys (JAV) pranešime „Amerikos lietuvių indėlis Lietuvai žengiant į NATO“ plačiai apžvelgė lietuvių pabėgėlių Vokietijos stovyklose (70 tūkst.) gyvenimą. Tuomet ir kilo mintis suburti Pasaulio lietuvių bendruomenę (PLB). 1949 metais, kai atsivėrė emigracijos vartai į laisvojo pasaulio valstybes, lietuviai iš Vokietijos pabiro po pasaulį. Ypač daug jų pateko į JAV. Pasaulio lietuvių bendruomenės įkūrėjai suprato, kad bendros idėjos, moraliniai principai turi suvienyti lietuvių išeiviją. Lietuvių charta, priimta 1949 m. birželio 14 d., tapo tuo vienijančiu dokumentu. Pasak pranešėjos, Chartos trylikoje paragrafų buvo išsakytos Dievo duotos moralinės pareigos kiekvienam lietuviui, gyvenančiam už Lietuvos ribų: išlaikyti lietuvių kalbą, lietuviškas tradicijas, lietuvių kultūrą, Lietuvos istorijos pažinimą, įsteigiant lietuviškas mokyklas, o svarbiausia, darbuotis Lietuvos nepriklausomybės atstatymo byloje. Daugiau kaip 30 tūkst. lietuvių atvyko į JAV, atsiveždami duotą priesaiką Lietuvos chartai. (Pati pranešėja A.Pakštys Amerikos krantus pasiekė būdama septynerių metų.) Atvykę lietuviai iškart pradėjo kurti JAV lietuvių bendruomenę tuose miestuose, kur daugiausia įsikūrę lietuvių. Amerikos lietuvių bendruomenė tapo ta vienijančia organizacija, po kurios skėčiu senieji ir naujieji emigrantai galėjo rasti sau vietą ir atstovauti milijonui pasaulio lietuvių.

PLB 1951-1991 metų laikotarpiu išaugo į brandžią organizaciją, kuri sugebėjo deramai atstovauti ir dalyvauti JAV demokratinės sistemos veikloje. Lietuvių bendruomenė visokiais būdais stengėsi savo valstijų atstovus Kongrese, Senate ir administracijoje supažindinti su Lietuvos byla dėl sovietų okupacijos ir aneksijos. Savo ruožtu JAV niekada nepripažino Lietuvos okupacijos, ir tai visų Amerikos vadovų buvo pabrėžiama, sakė prelegentė. Kiekvienais metais būdavo rengiami pavergtų tautų minėjimai.

Teisybės vardan reikia paminėti PLB pradėtą lobizmo akciją Laisvosios Europos radijuje, kad būtų lietuvių kalba transliuojamos programos į Lietuvą. Tais metais LB pradėjo leisti didelės apimties leidinį „Žmogaus teisių pažeidimas sovietų okupuotoje Lietuvoje“. Leidinys buvo dalijamas Jungtinių Tautų būstinėje, JAV universitetams, religinėms organizacijoms, JAV valdžiai.

1976-1989 metai, prelegentės žodžiais tariant, pažymėti aktyviu JAV LB dalyvavimu viešojoje politikoje. Šis darbas dar labiau suaktyvėjo, kai buvo įsteigta JAV LB visuomeninė veiklos įstaiga Vašingtone, kurios direktore A.Pakštys buvo nuo 1998-ųjų iki 2001 metų.

Ši įstaiga koordinavo LB lobizmo darbus, palaikant ryšius su JAV Kongresu, Departamentu, Pentagonu, Baltaisiais rūmais, nevalstybinėmis organizacijomis, darbo unijomis, etninėmis grupėmis (latviais, estais), Lietuvos ambasada Vašingtone, kitų valstybių ambasadomis, Amerikos spauda.

Šio pranešimo autorė 1990 metais Vašingtone organizavo gausias demonstracijas prie Kapitolijaus rūmų, kai susirinko per penki tūkstančiai Amerikos lietuvių protestuoti M.Gorbačiovo vizito metu ir reikalauti visiškos nepriklausomybės Lietuvai. Po 1991 metų, kai dauguma valstybių jau buvo pripažinusios Lietuvos nepriklausomybę, LB misija pasikeitė, sakė A.Pakštys, bet mintis, kad turime ir toliau padėti naujai savo nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai, pasiliko. Lietuvai buvo reikalinga materialinė, humanitarinė ir moralinė pagalba. Prasidėjo demokratinių institucijų atstatymas. Tai paspartino JAV LB dar labiau daryti įtaigą Amerikos valdžiai, kad būtų skirta lėšų Lietuvos demokratijai ugdyti. Buvo įsteigta JAV Baltijos charta. Į metinį JAV biudžetą buvo įtraukta piniginė pagalba Lietuvai, jos valstybės karinėms pajėgoms kurti. Vėliau LB nutarė padėti Lietuvai tapti pačios prestižiškiausios NATO organizacijos nare. Tapusi NATO nare, teigė A.Pakštys, Lietuva būtų visateisė, turinti gynybinį skydą pasaulio valstybių šeimos narė. LB turėjo daug ilgamečių draugų Kongrese, Senate ir visose JAV valdžios struktūrose.

Ir štai Lietuva tapo NATO nare. Iškilmingas naujų narių priėmimo iškilmės vyko Baltųjų rūmų kieme. Septynių naujai priimtų į NATO valstybių vėliavos įnešamos ir pakeliamos šalia kitų šalių vėliavų. Sunkiai nusakomos džiaugsmo akimirkos visų lietuvių veiduose....

„PLB kyla klausimas: ar Lietuva išlaikys savo dvišalę bendrystę su JAV po įstojimo į ES? – klausia pranešėja ir pati atsako: – Mes įsitikinę, kad Lietuvai JAV LB reikalinga. Įvairūs politiniai skandalai vėl gali atsirasti, ir jie pareikalaus JAV įsiterpimo bei PLB pagalbos“. PLB jaučiasi atlikusi savo duotą priesaiką Lietuvos chartai – Lietuva laisva, demokratinė valstybė. Pranešimo pabaigoje A.Pakštys su pasididžiavimu pasakė, kad išeivija „davė“ savo geriausius žmones bei vadus Lietuvai: ambasadorių Stasį Lozoraitį, prezidentą Valdą Adamkų ir generolą Joną Kronkaitį.

Dimisijos generolas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas J.Kronkaitis savo pranešimą pradėjo teigdamas, kad Lietuva šiandien saugiausia, kaip niekada per savo visą istoriją, nuo išorinių karinių grėsmių. Tačiau grėsmių yra ir jos tūno mūsų šalies viduje... Šiuo metu daugelis Amerikos lietuvių nesupranta, kas pas mus vyksta valstybės viduje, sakė generolas. Kalba apie tai, kaip mes tuo metu JAV LB sudarėme sąlygas Lietuvai tapti NATO nare.

Gen. J.Kronkaitis prisiminė, kaip JAV lietuviai dimisijos karininkai, susibūrę draugėn, ieškojo galimybių savo patirtimi padėti Lietuvai atkurti karines pajėgas. „Kartu su JAV karininkais latviais, estais ir lietuviais (buvusiais kadriniais karininkais) susibūrėme į vieningą organizaciją, kurią vėliau pavadinome Baltijos institutu. Bandėme užmegzti ryšį su Lietuvos krašto apsaugos ministerija dar 1991 metais. Lietuvos pusė nerodė noro su mumis bendrauti“, – teigė prelegentas. Ir 1996 metais KAM nerodė domėjimosi mūsų veikla, sakė gen. J.Kronkaitis. „Pagaliau 1996 metais buvau pakviestas su kolegomis atvykti į Lietuvą padėti konservatoriams rinkimų kampanijoje. Tai pirmas kartas, kai atvykau į Lietuvą. Kaunas buvo pirma vieta, kur man buvo leista pasisakyti. Prisipažinau tuomet, – šypsosi J.Kronkaitis, – kad mano jaunystės svajonė buvo atvykti į Kauną su tanku. Pasakiau žmonėms, kad labai džiaugiuosi, jog man to nereikėjo daryti, nes jūs išlaisvinote Lietuvą patys. Išlaisvinote ją be šūvių, be vienintelio šūvio. Man buvo graudu, kad jauni beginkliai lietuviai turėjo stoti prieš tankus ir juos sustabdė, o kai kurie žuvo“. Generolas sakė: „Pasiryžau padaryti viską, kad jaunimas nestotų beginklis prieš tankus. Mūsų tikslas – kad Lietuva turėtų modernią kariuomenę, sudaryti sąlygas jai tapti NATO nare“. Konservatoriams laimėjus 1996 metais rinkimus į Seimą, Amerikos karininkus lietuvius pagaliau pakvietė į Lietuvą ir pasakė, kad tėvynei reikia jų darbo. Ir jie sutiko. Taip pulkininkai Kilikauskas, Kronkaitis, Dargis pradėjo savo darbą Lietuvoje.

Daugiausia darbo visi įdėjo rengiant Lietuvos kariuomenės įstatymus. Tai užėmė daug laiko. Dirbo kartu su ambasadoriumi Č.Stankevičiumi (tuo metu jis buvo KAM vadovas) po dešimt valandų per parą ir ilgiau. Padėjo teisinius pamatus Lietuvos kariuomenei, taigi nuo 1997 metų iki 2001-ųjų buvo sudėti tvirti pamatai. Tai reikšmingiausi Lietuvos kariuomenės atkūrimo metai. Lietuvos karys buvo tarsi „numenkintas“, kaip sovietinės sistemos įrankis, nes jų sistemoje karys buvo tik įrankis, kurį vėliau gali panaudojęs numesti kaip nereikalingą, teigė gen. J.Kronkaitis. „Taip po sunkių JAV vadovų įtikinėjimų, mūsų pačių pastangų dėka Lietuva tapo NATO nare“, – džiaugėsi generolas savo pranešimo pabaigoje.

Konferencijoje Užsienio reikalų ministerijos Saugumo politikos departamento direktorius Kęstutis Jankauskas skaitė pranešimą „Išeivija ir Vilniaus dešimtukas“, kuriame palietė užsienio politikos vingrybes Lietuvoje ir užsienyje.

Konferencijos dalyviai su malonumu klausėsi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choro „Kariūnas“ (vadovas Vytautas Verseckas) koncerto.

Autoriaus nuotraukos

© 2005 "XXI amžius"