Lietuvių
godos Vakar ir šiandien
Balys URBONAS
(Tęsinys. Pradžia Nr.
42)
Tėve mūsų! Mes baisiai pavargę
leisk nušvist Tavojoj malonėj,
mums taip reikia Kudirkos, jo varpo,
mums taip trūksta Maironio.
Tėve mūsų! Kaip mums atsibusti?
Grimztam, grimztam į sunkų letargą
Kas atvers šį priplėkusį būstą,
jei visi begaliniai pavargę?
Antrąją savo publikacijos Vakar ir šiandien
dalį pradėjau Anastazijos Kanoverskytės-Sučylienės posmais. Beje,
dedikavusi man savo eilėraščių knygą Ta giesmė neišgiedota, į
ją įrašė: Kol lietuviškas godas godosime būsime. Dabar klausiu
šešeriems metams praėjus po to parašymo: Ar tikrai būsime, gerb.
Anastazija, jei tiek daug nenorinčių, jog būtume, o tik geidžiančių,
kad kaip kokie daiktai egzistuotume? Ši nepaprasto tautinio polėkio,
dvasinga poetė, kažkada, visai jaunutė, buvo nuteista mirti. Ir
kaip jūs manote, už ką? Ogi už meilę Tėvynei
Čekistai norėjo jos
mirties, bet, kaip sako, yra Dievas, tai, matyt, jis ir išgelbėjo.
|