Pirmasis
puslapis
Aktualijos
Darbai
Kultūra
Mums rašo
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pažaislio vienuolynas vertas UNESCO prieglobsčio

Pažaislio vienuolynas iš paukščio skrydžio Kęstučio Jurelės (ELTA) nuotrauka

Kauno marių pusiasalyje jau tris šimtmečius stovintis baroko perlas – Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis vertas būti kandidatu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą – įsitikinę meno žinovai, sunerimę dėl šio unikalaus objekto išlikimo.

„Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis pirmiausia kalba apie Lietuvos kaip valstybės aukštą kultūros lygį. Tačiau pastaruoju metu jaučiamas vis didėjantis suinteresuotų institucijų – pirmiausia Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) – abejingumas šiam tikrai unikaliam sakralinio meno paminklui. Geriausiai tai liudija faktas, kad šiais metais restauravimui KVAD kelintąsyk neskyrė prašytų lėšų Pažaislio vienuolyno pietinio bokšto restauravimui, kurio avarinę būklę konstatavo jau ne viena komisija“, – praėjusį ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė šio ansamblio tyrinėtoja, Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto docentė, humanitarinių mokslų daktarė Laima Šinkūnaitė. Menotyrininkė atkreipia dėmesį, jog šis baroko ansamblis „netilpo“ ir į Lietuvos tūkstantmečio programą, nors čia yra unikalios meno vertybės, tiesiogiai susijusios su jubiliejine 2009 metų Lietuvos vardo paminėjimo data. Tai vienuolikos sienų tapybos paveikslų ciklas, vaizduojantis šv. Brunono iš Kverfurto misiją Lietuvoje.

Vilniaus evangelikai liuteronai minėjo bažnyčios 450-metį

Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia sostinės Vokiečių gatvėje

Savaitgalį sostinėje vyko tradicinė evangeliškų bažnyčių giesmių šventė „Mes garbiname Dievą šventoje Trejybėje“, skirta Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios 450 metų jubiliejui.

1555 metais sostinės Vokiečių gatvėje įkurtoje šventovėje skambėjo vargonų muzika, šeštadienį Vilniaus mokytojų namų kiemelyje dainavo chorai, grojo orkestrai.

Evangelikų liuteronų parapija Vilniuje veikė jau 1552-aisias. Ji turėjo savo antspaudą su Dievo Avinėliu ir lotynišku užrašu „Branginkite tiesą ir taiką“, o nuo 1555-ųjų – bažnyčią Vokiečių gatvėje.

Lietuvą valdo biurokratai,
o ne politikai

Prof. Egidijus Aleksandravičius Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Per 15 nepriklausomybės metų Lietuvoje įsiviešpatavo biurokratų sluoksnis, sutelkęs savo rankose didesnę valdžią ir įtaką, nei jos turi demokratiškai renkami politikai, tvirtina Vytauto Didžiojo universiteto senato pirmininkas prof. Egidijus Aleksandravičius.

Granitiniame Vilnojos parke – naujos skulptūros

Lietuvių skulptoriaus Algirdo Kuzmos darbas „Kryptis“

Vilnojos ežero krantą ir čia veikiantį Akmens skulptūrų parką papuošė dar aštuonios granito skulptūros. Ketvirtadienio vakarą ant Vilnojos ežero kranto paskelbti trijų geriausių darbų autoriai, išrinkti slaptu simpoziumo uždarymo svečių balsavimu.

Pirmąją vietą ir Aukso diplomą pelnė svečias iš Kanados – skulptorius Antonijus di Guljelmas už savo darbą „Spoksojimas į dangų“. Sidabro diplomas ir antroji vieta atiteko italų skulptoriui Lukai Dzupeliui už dvi skulptūras „Kartu“. Bronzos diplomas ir trečioji vieta pripažinta vieninteliam šiame simpoziume dalyvavusiam lietuviui – skulptoriui Algirdui Kuzmai už tęstinį darbą „Kryptis“.

Poezijos pavasario-2005 atgarsiai Sielos žiedlapiai Salomėjai

Eiles skaito Daiva Čepauskaitė

Juk poezija ateina iš žydėjimo. Vyšnios, jazmino, salomėjiškųjų alyvų. Niekas ir niekada nesukūrė ko nors gražaus, kas sušildytų skaitančiojo ir klausančiojo širdį, jeigu jo sieloje nežydi žiedas. Jeigu ten, mažytėje trapaus ir laikino kūno bažnytėlėje, visados niūrus bevystančių žolynų ruduo. Kasmet į Lietuvą ir į „baltą miestą“ Kauną atlekia Poezijos pavasario paukštė, prieš 41 metus pakilusi iš dailininko Stasio Krasausko ir poeto Justino Marcinkevičiaus rankų, ir mes – nors ir užgulti nesibaigiančių darbų, rūpesčių – pakeliame akis nuo žemės, nuo kasdienės duonos riekės ir žvelgiame į žydėjimą. Į amžinai žydintį Poezijos medį. Eilėraštį. Įeiname į Maironio namų sodą pažiūrėti, kaip gražiai ir amžinai ten žydi Maironis, Radauskas, Miškinis, Salomėja Nėris, Vytautas Mačernis... Poezijos pavasarį norisi palyginti su upe, susidarančia iš mažesnių upelių ir šaltinių, kurie neša meno atgaivą ir eilėraščio grožį, kol susilieja į Santaką Maironio muziejaus senojo sodno žalioje tyloje.

Negaliu tylėti

Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio korpuso kapitonas Jonas Semaška

Kodėl Lietuvoje per spaudą taip laisvai ir nebaudžiamai galima užgaulioti ir šmeižti garbingus asmenis, kovotojus, kritusius už mūsų laisvę? Kaip užkirsti kelią žiniasklaidos dvasiniam marazmui?!

Vadinamąja spaudos ir žodžio laisve piktnaudžiauja nelojalūs mūsų valstybės piliečiai, įvairūs parsidavę rašeivos ir nedori istorikai, kuriems nėra nieko šventa, patriotizmo sąvoka jiems svetima, todėl dažnai įvairiomis progomis dergia mūsų tautą, jos kovą su mūsų didžiausiu priešu – bolševikais.

Lietuvių išeivijos indėlis Lietuvos
kelyje į NATO

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Audronė Dragunavičiūtė- Pakštys

Vytauto Didžiojo karo muziejaus adminisracija kartu su Kauno įgulos karininkų ramove surengė minėjimą-konferenciją „Lietuvos išeivijos indėlis Lietuvos kelyje į NATO“, skirtą pirmosioms Lietuvos įstojimo į NATO metinėms ir kariuomenės bei visuomenės vienybės dienai paminėti.

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Styvenas Malas, Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius ir kiti lydintys asmenys padėjo vainikus Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sakralinėje erdvėje prie Nežinomo kario kapo. Garbusis svečias aplankė muziejaus ekspoziciją, o Karininkų ramovėje – parodą, skirtą išeivijos indėliui stojant į NATO, kurią parengė istorikė Aušra Jurevičiūtė.