Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Kultūra
Mums rašo
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pažaislio vienuolynas vertas UNESCO prieglobsčio

Pažaislio vienuolynas iš paukščio skrydžio Kęstučio Jurelės (ELTA) nuotrauka

Sesuo Julita Ričardo Šaknio nuotrauka

Baroko perlo – Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio – vidaus fragmentas Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotraukos

Kauno marių pusiasalyje jau tris šimtmečius stovintis baroko perlas – Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis vertas būti kandidatu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą – įsitikinę meno žinovai, sunerimę dėl šio unikalaus objekto išlikimo.

„Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis pirmiausia kalba apie Lietuvos kaip valstybės aukštą kultūros lygį. Tačiau pastaruoju metu jaučiamas vis didėjantis suinteresuotų institucijų – pirmiausia Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) – abejingumas šiam tikrai unikaliam sakralinio meno paminklui. Geriausiai tai liudija faktas, kad šiais metais restauravimui KVAD kelintąsyk neskyrė prašytų lėšų Pažaislio vienuolyno pietinio bokšto restauravimui, kurio avarinę būklę konstatavo jau ne viena komisija“, – praėjusį ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė šio ansamblio tyrinėtoja, Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto docentė, humanitarinių mokslų daktarė Laima Šinkūnaitė. Menotyrininkė atkreipia dėmesį, jog šis baroko ansamblis „netilpo“ ir į Lietuvos tūkstantmečio programą, nors čia yra unikalios meno vertybės, tiesiogiai susijusios su jubiliejine 2009 metų Lietuvos vardo paminėjimo data. Tai vienuolikos sienų tapybos paveikslų ciklas, vaizduojantis šv. Brunono iš Kverfurto misiją Lietuvoje.

Arkivyskupas šv. Brunonas Bonifacas, 1009 metais lankydamasis Lietuvoje, pakrikštijo kunigaikštį Netimerą kartu su 300 karių. Šis faktas leidžia švęsti Lietuvos vardo paminėjimo pirmą kartą istoriografijos šaltiniuose tūkstantmetį. Tiesa, nėra žinoma, kodėl Pažaislio ansamblio fundatorius Kristupas Pacas liepė italų dailininkui Mykolui Archangelui Paloniui nutapyti ciklą freskų apie šv. Brunono misiją.

„Tokiam didingam ansambliui reikia globalaus žvilgsnio, o gaunami trupiniai. Tik tie, kas turi geresnius ryšius, išsirūpina didesnę paramą“, – kalbėjo šv. Kazimiero kongregacijos vienuolyno sesuo Julita. Vienuolyno interjero ir bažnyčios vidaus erdvės tvarkytos būtent kongregacijos lėšomis.

Šiuo metu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įrašyti trys Lietuvos objektai – Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija ir Kernavės archeologinė vietovė. Pasak Pažaislio muzikos festivalio organizatoriaus Justino Krėpštos, dėl Pažaislio vienuolyno įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra kalbėta su šalies prezidentu Valdu Adamkumi. Kaip tai įgyvendinti – kalbamasi ir su UNESCO atstovais Lietuvoje. Pažaislio ansamblio įraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įpareigotų Lietuvos valstybę rūpintis šiuo objektu labiau nei kitais.

Specialistai atkreipia dėmesį, jog dėl kelių tūkstančių litų stokos šildymui, taip pat vėdinimo sistemos sutvarkymui, žūsta neįkainojamos meno vertybės. „Rytais mes atliekame vėdinimo ritualą – darome skersvėjus atidarydami langus visose patalpose“, – pasakoja sesuo Julita. Žiemą pastatai šildomi kaip ir prieš 300 metų – malkomis. Pastebėta, jog į vienuolyno kriptą įsimetęs žaliasis pelėsis.

Pažaislio paveldo išsaugojimui labdaringus renginius organizuojančio moterų klubo „Kauno Zonta“ prezidentės Lolitos Vyžintienės įsitikinimu, Pažaislio vienuolyno ansamblis kur kas vertingesnis objektas nei Vilniuje statomi Valdovų rūmai ar Užtrakio dvaras, kurio sutvarkymui Vyriausybė skyrė apie 20 mln. litų.

Nesulaukiant deramo valdžios institucijų dėmesio, kreipiamasi pagalbos į visuomenę. Šeštadienį vienuolyne vyko labdaros vakaras-koncertas „Išsaugokime Pažaislį – baroko šedevrą“. Renginyje apžvelgtos ansamblio išlikimo problemos, po to vyko sakralinės muzikos koncertas. Renginio metu surinktomis aukomis tikimasi restauruoti Šventųjų vartų freskas, vaizduojančias šv. Benedikto gyvenimą ir stebuklus. Pernai birželį surengto labdaros koncerto metu buvo surinkta 12 tūkst. litų – jie panaudoti šildymo išlaidoms padengti.

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią su vienuolynu XVII amžiuje vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621-1684), turtingos ir įtakingos Pacų giminės galva. 1677 metais pradėti statybos darbai, 1712-aisiais šventovė pašventinta.

Sesuo Julita pasakoja, jog nuo išorinio pasaulio atsiskyrę vienuoliai kamalduliai Pažaislyje buvo įsikūrę iki 1832-ųjų – tais metais į vienuolyną atsikėlė stačiatikių vienuoliai ir šeimininkavo jame iki 1914 metų. 1920-aisiais vienuolyne įsikūrė moterys vienuolės kazimierietės, ši kongregacija prižiūri vienuolyną ir šiandien. Sovietmečiu barokinio ansamblio vertybės stipriai kentėjo – čia buvo įkurdinta senelių prieglauda, psichiatrijos ligoninė, vėliau muziejus.

Sesers Julitos žiniomis, sovietmečiu šventoje vietoje buvo sumanyta įrengti net restoraną, bet nepavyko. „Kamaldulių dvasia, matyt, sutrukdė tai padaryti“, – džiaugiasi vienuolė.

Specialistai įsitikinę, kad Pažaislio vienuolyno kompleksas iki mūsų dienų išliko tik todėl, kad buvo idealiai suprojektuotas ir pastatytas. Vienuolyno ansamblis šiek tiek tvarkytas prieškariu. Sovietmečiu, pritaikant vienuolyną muziejaus reikmėms, atstatyti atskiri jo fragmentai. „1992 -2005 metais bažnyčios ir vienuolyno architektūra apskritai užmiršta, nors prieš keletą metų buvo nustatyta avarinė būklė abiem bažnyčios bokštams, bokšteliui virš zakristijos ir kt. Šiuo laikotarpiu KVAD lėšomis iš esmės restauruotos tik meno vertybės – freskos ir stiuko lipdiniai“, – teigia L. Šinkūnaitė. Pasak jos, dar 1975 metais šios vertybės pradėtos restauruoti Šventuosiuose vartuose. Dabar didesnės dalies freskų būklė itin prasta ir dėl ankstesnių restauratorių klaidų. Buvusiame kamaldulių, dabar šv. Kazimiero seserų vienuolyne, viename iš restauruotų fligelių, gyvena 20 seserų, daugiau vienuolių čia kol kas netelpa.

Vienuolyno šeimininkėms rūpi ne tik ansamblio architektūrinės, meninės ir ūkinės dalies, bet ir aplinkos sutvarkymas bei ramybės sugrąžinimas. Seserų nedžiugina čia pat, už vienuolyno sienos, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, iš kurios net tik dienomis sklinda besilinksminančio jaunimo garsai. Pro kitą vienuolyno tvoros pusę „ūžia“ automobiliai, skriejantys į netoliese esantį jachtklubą.

Sesuo Julita pasakoja, kad jau ne sykį automobilis yra įsirėžęs į vienuolyno sieną. Nuo kelio, einančio pro vienuolyną, pasak vienuolės, ne kartą paslaptingai buvo dingę „gulintys policininkai“, priverčiantys vairuotojus mažinti greitį. Todėl Kauno miesto savivaldybei bus siūloma uždrausti nakties metu statyti automobilius vienuolyno pašonėje. Taip pat svarstoma, ar nereikėtų pasirinkti kito pagrindinio kelio į jachtklubą.

Pagal Eltą

© 2005 "XXI amžius"