|
Pseudomokslininkas ir
pseudoaktorius
Kai kada komercinių televizijų rodomose pigaus ir naivaus juoko laidose, menkaverčiuose siužetuose vis šmėsteli senyvo amžiaus vyriškio veidas. Kvailoka šypsena, kvailoki veido bruožai, visokie jo krečiami nevykę pokštai tinka menkavertėms ir taip pat kvailokoms TV laidoms. Pastaruoju metu šis garbaus amžiaus senukas vaidino ir, atsiprašant, pokštavo LNK laidoje tik vyrams Ragai. Apie šios laidos turinį, vedėjų kalbos kultūrą, Ragų veikėjų darkymąsi jau neverta ir kalbėti. Čia gausu necenzūrinių žodžių, cinizmo, šlykštynių, kvailų pokštų.
Be abejo, daugeliui šalies gyventojų šis aktorius gerai pažįstamas. Ypač tiems, kurie sovietmečiu studijavo Vilniaus valstybiniame V.Kapsuko universitete. Tuomet jis visiems studentams kalė į galvas ateistines idėjas, rašė ir leido knygas, skaitė paskaitas mokyklose, įstaigoje, kolūkiuose
Atsiverskime 1987 metais išleistos Tarybų Lietuvos enciklopedijos trečiojo tomo 339 puslapį.
Jame apie Petrą Pečiūrą rašoma: Pečiūra Petras (g. 1927. VIII. 10. Starkonyse (Kupiškio r.), taryb. publicistas. TSKP narys (1959). 1952 baigė Vilniaus universiteto ist. ir fil. f-tą ir LTSR dramos teatro studiją. 1952-54 LLKJS CK lektorius, 1954-62 Polit. ir moksl. žinių skleidimo d-jos referentas. Nuo 1960 Vilniaus un-te dėsto filos. disciplinas. Paskelbė darbų ateizmo, religijotyros ir kt. klausimais.
Nors enciklopedijoje kai kurie žodžiai ir sutrumpinti, tačiau vis dėlto aišku, kad P.Pečiūra buvo nepaprasta asmenybė. Sovietmečio enciklopedija pateikdavo duomenis tik apie nusipelniusius lojalius sovietinei santvarkai žmones, komunizmo šauklius, socialistinės sistemos aktyvistus.
Šių eilučių autoriui teko keletą kartų susitikti su ponu-draugu P.Pečiūra.
Pamenu, kai mokiausi Anykščių J.Biliūno vidurinėje mokykloje (ją baigiau 1970 metais), sulaukdavome įvairių lektorių. Mums, mokiniams, tokių svečių vizitai patikdavo, nes tuomet sutrumpindavo pamokas, nuo kai kurių pamokų iš viso išsisukdavome. Taigi taip kartą sužinojome, kad pas mus į mokyklą atvyksta žymus lektorius, ateistas, knygų autorius P.Pečiūra. Visus mokinius suginė į aktų salę ir turėjome klausytis jo pamokslų. Tada svečias kalbėjo įdomiai, neieškodamas žodžių kišenėje, išraiškingai. Tačiau paskaitos tema nepatiko. Jau buvo iki gyvo kaulo įgrisusios tos kalbelės, kad Dievo nėra, kad religija tai liaudies opiumas, kad visi kunigai yra veidmainiai, blogi žmonės, apgavikai ir t.t. Panašiai, kaip mūsų mokytojai, komsorgai, pionierių vadovai, kalbėjo ir tasai žymusis P.Pečiūra. Tai buvo mano pirmoji neakivaizdinė pažintis su šiuo mokslininku. Paskui teko skaityti ne vieną knygą, nes taip rekomendavo mokytojai.
Po keliolikos metų, kada neakivaizdiniu būdu studijavau žurnalistiką Vilniaus valstybiniame V.Kapsuko universitete, jau akis į akį susitikau su dėstytoju (ar docentu, nepamenu) P.Pečiūra. Teko laikyti pas jį mokslinio ateizmo egzaminą. Pasirodo, jo būta kieto riešutėlio. Ne visiems pasisekdavo tą egzaminą išlaikyti iš pirmo karto. Aš irgi turėjau porą kartų laikyti mokslinio ateizmo egzaminą, nes pirmą kartą nepasisekė teisingai atsakyti į suktus ir painius dėstytojo parengtus klausimus, ir antrą kartą vos nesuklupau.
Savo kailiu patyriau, kad jo būta tikrai tarybinio dėstytojo, tikro komunizmo šauklio, socializmo dogmų propaguotojo, prisiekusio ateisto. Ir neakivaizdininkai, ir dieninio skyriaus studentai, kiek teko girdėti iš jų pačių, P.Pečiūrą vadindavo net kirviu, keiksnodavo ir gana sunkiai laikydavo egzaminus, gaudavo įskaitas. Štai dabar tasai griežtasis dėstytojas, ateizmo ir sovietinių dogmų propaguotojas, daugybės knygų kepėjas atlieka klouno vaidmenį: vaiposi, šaiposi, laksto, kvailioja menkavertėse TV laidose. Gal taip jis prisiduria po keliasdešimt litų prie pensijos ar taip bando pagyvinti senatvės dienas. Juk dabar jo bedieviškos, buldozeriniu ateizmu persismelkusios paskaitos ir knygos niekam nebereikalingos. Su Atgimimu, Laisvės rytu Lietuvoje baigėsi tokių dėstytojų, kaip P.Pečiūra, karjera.
Stebina tai, kad iki šiol bibliotekose dar galima surasti P.Pečiūros ir kitų panašių rašytojų šedevrų, tokių pseudomokslininkų veikla sovietmečiu iki šiol neįvertinta kritiniu požiūriu. Tada buvęs garsus, bet dabar patyręs visišką fiasko publicistas, lektorius, ateistas, pseudomokslininkas P.Pečiūra tikriausiai tikisi gyvenimo saulėlydyje atskleisti kitą savo talentą. Ne veltui yra baigęs LSSR dramos teatro studiją. Tačiau pigaus ir lėkšto humoro laidose komercinėse televizijose, deja, atsiskleidžia tik pseudoaktoriaus talentas.
Vytautas BAGDONAS
Anykščių rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|