|
Fiksuojami religijos laisvės pažeidimai
Mindaugas BUIKA
JAV komisija pateikia juodąjį valstybių sąrašą
Autoritetinga Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės religijos laisvės komisija (USCIRF) gegužės 11 dieną pateikė savo metinę ataskaitą apie pagrindinės žmogaus teisės teisės laisvai išpažinti savo tikėjimą padėtį pasaulyje su atitinkamomis rekomendacijomis šalies vyriausybei, kad jos užsienio politika būtų nukreipta iškilusiems pažeidimams likviduoti. Kaip matyti iš ataskaitoje pateiktų duomenų, tarp ypatingą susirūpinimą keliančių šalių, kuriose yra labiausiai pažeidžiama religijos laisvė, vyrauja posovietinės erdvės, komunistų režimų vis dar valdomos arba musulmonų daugumą turinčios valstybės.
Tarptautinės religijos laisvės komisiją JAV Kongresas atitinkamu aktu įkūrė 1998 metais, siekdamas pabrėžti minties, sąžinės ir tikėjimo laisvės kritinę reikšmę globalinėje plotmėje. Šios laisvės gynimas visame pasaulyje šitaip buvo pripažintas kaip Jungtinių Valstijų vyriausybės užsienio politikos integrali ir reikšminga dalis. Komisijos dešimt narių, atstovaujančių įvairioms denominacijoms, skiria Jungtinių Valstijų prezidentas ir Kongresas. JAV Katalikų Bažnyčiai šioje komisijoje atstovauja Denverio (Kolorado valstija) arkivyskupas Čarlzas Čapatas ir Las Kruseso (Niu Meksiko valstija) vyskupas Rikardas Ramiresas.
Pagal Komisijos išdėstytus faktus, aplinkybių analizę bei rekomendacijas JAV Valstybės departamentas (Užsienio reikalų ministerija) rudenį paskelbia savo Metinį pranešimą apie tarptautinės religijos laisvės padėtį, kuris tampa pagrindu atitinkamiems vyriausybės veiksmams iki galimų sankcijų priėmimo. Šiemetėse, tai yra 2005 metų, rekomendacijose Tarptautinės religijos laisvės komisija į juodąjį sąrašą šalių, kurios kelia ypatingą nerimą dėl pažeidimų, siūlo įtraukti vienuolika valstybių: Uzbekistaną, Turkmėnistaną, Šiaurės Korėją, Kiniją, Vietnamą, Sudaną, Saudo Arabiją, Iraną, Pakistaną, Eritrėją ir Mianmarą (Birmą).
Į ypatingą susirūpinimą keliančių šalių (countries of particular concern) sąrašą, palyginti su ankstesniais metais, pirmą kartą įtrauktas Uzbekistanas, kuriame pastaruoju metu yra kilę pilietiniai neramumai su kraujo praliejimu. Kita vertus, iš minėto sąrašo siūloma išbraukti anksčiau jame buvusią Indiją, kur po 2004 metais vykusių rinkimų pasikeitus vyriausybei imamasi griežtų teisinių priemonių prieš pasitaikančius indusų ekstremistų išpuolius religinių mažumų atžvilgiu.
Tarptautinės religijos laisvės komisija taip pat yra įsteigusi vadinamąjį Stebėjimo sąrašą (Watch list) šalių, kurių pagal esamas sąlygas dar negalima priskirti minėtam ypatingo susirūpinimo statusui, tačiau kurias reikia atidžiai stebėti dėl tenykščių režimų toleruojamų religijos laisvės pažeidimų. Į šį Stebėjimo sąrašą naujojoje atskaitoje įtraukta Baltarusija, Kuba, Bangladešas, Egiptas, Indonezija ir Nigerija. Palyginti su ankstesniais metais, į Stebėjimo sąrašą pirmą kartą įrašytas Bangladešas, o iš jo išbraukti Laosas bei Gruzija. Komisija nurodo, kad nors pastarosiose dviejose šalyse, ypač Gruzijoje, po ten įvykusių politinių permainų, religijos padėtis pagerėjusi, tačiau yra reikalingas tolesnis monitoringas dėl pasitaikančių prievartinių incidentų šioje plotmėje. Komisija taip pat toliau stebi padėtį Rusijoje, Irake, Indijoje ir Afganistane, kur religijos laisvės padėtis tebėra nestabili.
Religijos laisvės ir atitinkamų žmogaus teisių skatinimas atitinka gyvybingus JAV užsienio politikos ir mūsų strategijos, taip pat humanitarinius interesus, pristatydama naująją ataskaitą sakė Tarptautinės religijos laisvės komisijos pirmininkė Prita Basal. Tik ginant visuotines žmogiškąsias kiekvieno asmens ir visų bendruomenių teises pasaulis taps saugus. Atkreipdama dėmesį į ryškiausius religijos laisvės pažeidimus, Komisija siekia sutelkti JAV politiką visuotiniam laisvės reikalui, kuris yra branginamas globaliniu mastu ir įtvirtintas tarptautiniuose dokumentuose.
Turkmėnistano represinis režimas nepaiso žmogaus
teisių
Supažindindami skaitytojus su padėtimi vadinamojoje posovietinėje erdvėje, pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį į Turkmėnistaną, kurį JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija įvardijo kaip vieną labiausiai represinių valstybių šiandieniame pasaulyje. Nuo 1985 metų šalį valdantis Saparmuratas Nijazovas iš pradžių kaip kompartijos vadovas, po nepriklausomybės paskelbimo 1991-aisiais kaip prezidentas įvedė visaapimantį autoritarinį režimą su ryškiais asmenybės kulto bruožais, todėl Turkmėnistane praktiškai yra neįmanoma nepriklausoma religinė veikla.
Pagal 1997 metais priimto religijų įstatymo versiją iš esmės buvo uždrausta visų religinių struktūrų ir grupių veikla, išskyrus Musulmonų sunitų valdybą ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčią, kurios taip pat patiria didelius suvaržymus ypač švietimo srityje. Štai S.Nijazovas leido veikti tik vienai islamo mokyklai, vadinamajai medresei, kuri rengia dvasininkus. 2004 metų kovą S.Nijazovas uždraudė naujų mečečių statybą ir, kaip pranešama, kelias anksčiau pastatytas mečetes liepė nugriauti. Imamams duotas nurodymas po kiekvienos kasdienės maldos pakartoti lojalumo tėvynei ir prezidentui priesaiką.
2003 metų rudenį priėmus naują religijų įstatymą, tikėjimo išpažinimo laisvė Turkmėnistane toliau mažėjo, o represinė politika stiprėjo. Buvo įvesta kriminalinė atsakomybė su griežtomis bausmėmis už nelegalią religinę veiklą. Įstatymas reikalauja, kad visos religinės grupės derintų su Turkmėnistano valdžia kiekvieną kontaktą su tikėjimo broliais užsienyje. Be to, taip pat reikia gauti valdžios leidimą kiekvienam stambesniam religiniam renginiui ar pamaldoms tiek viešoje, tiek privačioje plotmėje.
Precedento neturintis faktas yra tai, kad prezidentas S.Nijazovas savąjį asmenybės kultą perkėlė ir į religijos sritį: buvo publikuoti valstybės vadovo dvasinių mąstymų raštai Ruchnama, kurie dabar yra privalomi visose mokyklose. Ruchnamos citatos taip pat sakomos kartu su Korano skaitymu mečetėse per musulmonų pamaldas, o prieštaravimas tokiam potvarkiui įvardijamas kaip nepaklusnumas S.Nijazovo valdžiai su atitinkamomis teisinėmis pasekmėmis pažeidėjui. Pranešama, kad buvęs Turkmėnistano vyriausias muftijus Nazrala ibn Ibadula, kuris prieštaravo Ruchnamos iškėlimui į šventųjų raštų lygį, buvo uždarame teisme nuteistas 22 metus kalėjimo.
Taip pat yra faktų, kad šalyje veikiančių religinių mažumų nariai buvo verčiami viešai atsisakyti savo tikėjimo ir duoti ištikimybės priesaiką, padėję ranką ant Ruchnamos raštų, lyg tai būtų Koranas ar Biblija. Religinių mažumų veikla Turkmėnistane labai suvaržyta: šios grupės neregistruojamos, todėl nelegalios. Saugumo struktūros nuolat įsiveržia į jų susitikimus, suima dvasinius vadovus, terorizuoja jų šeimas, konfiskuoja religinę literatūrą. Be to, faktiškai neįmanoma įsivežti religinių leidinių ne tik neregistruotoms grupėms, bet netgi rusų stačiatikių bendruomenei. Pats S.Nijazovas išleido dekretą, draudžiantį Turkmėnistano gyventojams priimti paštu rusišką religinę literatūrą, netgi Maskvos stačiatikių patriarchato žurnalus.
Dėl religijos laisvės nebuvimo Turkmėnistane šis klausimas buvo plačiai keliamas tarptautinėje plotmėje, įskaitant Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisiją. JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija savo 2005 metų ataskaitoje ragina Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybę suspenduoti bet kokią paramą Turkmėnistanui, išskyrus humanitarinius reikalus bei tai, kas yra susiję su kova prieš terorizmą. Pavyzdžiui, JAV turi remti pastangas dėl Turkmėnistano gamtinių dujų pardavimo pasaulio rinkoje bei dujotiekio tiesimą per Kaspijos jūrą tik tokiu atveju, jei Turkmėnistano vyriausybė imsis ryžtingų žingsnių religijos laisvei pagerinti.
Uzbekistanas teisinasi kova su ekstremizmu
JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija šiemetinėje ataskaitoje į šalių, kurios kelia didžiausią susirūpinimą, sąrašą įtraukė ir posovietinės Vidurinės Azijos valstybę Uzbekistaną. Šioje šalyje dėl kovos su neva politiniu ir religiniu ekstremizmu vietinė valdžia persekioja tas musulmonų grupes, kurios nepasiduoda valstybinei kontrolei. To pasekmė per dešimtmetį už nelegalią religinę ar politinę veiklą buvo suimta ir įkalinta tūkstančiai asmenų, daugelis kurių nelaisvėje atsidūrė be privalomo teismo proceso, buvo kankinami ir prievartaujami. Žmogaus teises ginančios organizacijos dokumentais patvirtino, kad per pastarąjį penkerių metų laikotarpį nuo kankinimų mirė dešimt kalinių, iš kurių du 2005 metų pradžioje.
Pranešama, kad Uzbekistaną valdantis prezidento Islamo Karimovo režimas, stengdamasis stabdyti stiprėjantį religinį musulmonų sąjūdį, iš 26 milijonų šalies gyventojų 80 proc. yra islamo išpažinėjai, nuo 1998 metų uždarė apie tris tūkstančius iš naujo atidarytų mečečių, kurių daugelis sovietams būdingu papročiu buvo paverstos parduotuvėmis, sandėliais ar naudojamos kitiems tikslams. Ataskaitoje pripažįstama, kad Uzbekistane veikia ekstremistinės islamistų organizacijos, tokios kaip kitose musulmonų šalyse uždrausta Hizb ut-Tahrir grupė, žinoma iškreiptu islamo teisės interpretavimu, antisemitinėmis bei antivakarietiškomis nuostatomis ir siekianti įkurti pasaulinį kalifatą.
Tačiau ši organizacija savo veikloje nenaudoja prievartos veiksmų ir Uzbekistane įkalintų tūkstančių neva Hizb ut-Tahrir grupės narių atžvilgiu valdžia negali pateikti įrodymų apie dalyvavimą kokiuose nors nelegaliuose išpuoliuose. Daugelis jų buvo suimti ir įkalinti vien dėl to, kad pas juos buvo rasta su minėta grupe susijusi literatūra, tačiau yra pranešimų, kad ši literatūra buvo pakišta prieš areštą, o pagrindinė laisvės atėmimo priežastis opozicija valdančiajam režimui.
1998 metais Uzbekistane įsigaliojęs naujas Sąžinės laisvės ir religinių organizacijų įstatymas labai suvaržė šalies religinių mažumų veiklą, apsunkino ar padarė faktiškai neįmanomą jų bendruomenių registravimą. Tuo tarpu neregistruotų religinių grupių veikla yra kriminalizuojama, draudžiamas jų religinės literatūros platinimas, tikybos mokymas net ir privačioje aplinkoje. Yra pranešimų, kad Uzbekistane veikiančių kai kurių krikščionių protestantų grupių vadovai buvo suimti ir patalpinti psichiatrijos ligoninėse, kankinami arba nuteisti kalėti darbo lageriuose. Bendruomenių maldos namai neretai yra saugumo struktūrų apieškomi, religinė literatūra, taip pat ir Biblija, konfiskuojama, nutraukiamos liturginės apeigos. Esant tokiai atmosferai kai kurios krikščionių grupės yra priverstos pasitraukti į pogrindį.
JAV Tarptautinės religijos laisvės komisijos nariai 2004 metų spalį buvo nuvykę į Uzbekistaną, kur susitiko su valdžios pareigūnais, religinių grupių atstovais, žmogaus teisių aktyvistais, represijų aukomis ir jų šeimomis. Savo rekomendacijose Jungtinių Valstijų vadovams Komisija pabrėžia, jog žinoma JAV ir Uzbekistano strateginė partnerystė kovoje prieš tarptautinį terorizmą, taip pat ekonominė parama būtų grindžiama reikalavimu prisilaikyti religijos laisvės ir kitų žmogaus teisių tarptautinių standartų. Asmenų suiminėjimo bei įkalinimo praktika dėl jų religinių įsitikinimų Uzbekistane turi būti sustabdyta, nes tokie veiksmai tik skatina religinį ekstremizmą.
Baltarusijoje ir Rusijoje religinių mažumų
diskriminavimas
Kaip kitos tarptautinės žmogaus teises ginančios organizacijos, taip pat ir minėta Jungtinių Valstijų nepriklausoma komisija toliau stebi nepatenkinamą religijos laisvės padėtį Baltarusijoje. Šalį valdantis autoritarinis prezidento Aleksandro Lukašenkos režimas gerai žinomas sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, opozicijos veikėjų likvidavimu ir įkalinimu, griežta žiniasklaidos kontrole. Tokia pati kontrolė ir veiklos suvaržymas bandomas primesti ir daugeliui religinių bendruomenių, išskyrus Rusijos Stačiatikių Bažnyčios privilegijuotą padėtį, kuri vienintelė turi įtaką vyriausybės politikai ir viešajam gyvenimui.
Pagal 2002 metais Baltarusijoje įsigaliojusį religijų įstatymą, kuris apibūdinamas kaip labiausiai represinis Europoje, be kitų sunkiai įvykdomų religinės grupės švietėjiškos ir leidybinės veiklos kriterijų, reikalaujama, kad ji turėtų bent dešimt registruotų bendruomenių, kurių nors viena būtų egzistavusi 1982 metais, tai yra prieš du dešimtmečius iki įstatymo priėmimo. Šis reikalavimas yra neįvykdomas ne tik naujosioms religinėms grupėms, bet ir tradicinei Rytų Katalikų Bažnyčiai bei Baltarusijos Stačiatikių Autokefalinei Bažnyčiai, nes 1982-aisiais, dar valdant sovietinio komunizmo režimui, buvo visiškai draudžiama jų veikla. Neregistruotos religinės grupės neretai patiria užgauliojimus Baltarusijos valstybinėje žiniasklaidoje, policija daro kratas jų būstinėse, nutraukiamos maldos apeigos, suiminėjami ir didelėmis piniginėmis baudomis baudžiami jų dvasiniai vadovai.
Kaip ankstesnėse ataskaitose, taip ir naujojoje JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija atkreipia dėmesį į antisemitizmo apraiškas Baltarusijoje, kurių atžvilgiu vietos valdžia yra gana tolerantiška. Nuolatinio išpuolio taikiniais yra žydų memorialinės vietos, kapinės ir kita jų nuosavybė. Antisemitinė literatūra pardavinėjama valstybiniuose pastatuose, parduotuvėse ar netgi vietose, tiesiogiai bei netiesiogiai susietose su Baltarusijos Stačiatikių Bažnyčia. Iš dabar Baltarusijoje dar esančių 92 istorinių sinagogų, vietos judėjų bendruomenėms nuo 1991 metų grąžintos tik devynios.
Taip pat toliau stebima religijos laisvės padėtis Rusijos Federacijoje dėl pažeidimų dažnumo bei žmogaus teisių padėties nestabilumo. JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija savo atskaitoje pripažįsta, kad religinė praktika Rusijoje yra žymiai laisvesnė nei sovietiniu laikotarpiu, tačiau daugelis problemų lieka, ypač dėl religinių mažumų teisių užtikrinimo.
Pirmenybė teikiama stačiatikybei ir kitoms trims oficialiai tradicinėmis pripažintoms tikyboms islamui, judaizmui ir budizmui. Taigi šimtmečius Rusijoje veikiantys sentikiai ir katalikai laikomi netradiciniais, panašiai kaip mormonai ar Hare Krišnos sąjūdžio nariai.
Netradicinių religinių bendruomenių registracija yra sudėtinga, todėl jos susiduria su vietinių pareigūnų piktnaudžiavimais bei korupcijos atvejais. Kartais provincijoje pareigūnų išpuoliai būna gana žiaurūs: štai Buriatijoje vaikai iš sekminininkų šeimų buvo atimti ir atiduoti į našlaičių prieglaudas. 2004 metais nacionalinės baptistų konferencijos Tuloje išvakarėse jų maldos namai buvo sudeginti. Gerai žinoma Rusijos valdžios vizų politika, labai apsunkinusi katalikų, protestantų ir musulmonų užsieniečių dvasininkų rezidavimo sąlygas. Po ilgo vilkinimo, pasaulinis budistų lyderis Dalai Lama pagaliau gavo vizą, kuri leido jam kelioms dienoms 2004 metų rudenį apsilankyti Kalmukijoje, tačiau šio vizito programa buvo labai apribota.
Komisijos metinėje atskaitoje pažymima, kad Rusijoje tęsiasi antisemitizmo apraiškos neseniai įvykdyti vandalizmo aktai bei fiziniai išpuoliai Maskvoje, Kaliningrado srityje ir kitose vietose. Dėl konfliktų Čečėnijoje, taip pat visoje Rusijoje yra padažnėjusi musulmonų diskriminacija. 2004 metų vasarį Rusijos Aukščiausiasis Teismas slaptoje sesijoje uždraudė penkiolikos musulmonų grupių veiklą dėl jų tariamo ryšio su tarptautiniu terorizmu. Tačiau faktinė medžiaga, kurios pagrindu civilinio teismo institucija priėmė minėtą sprendimą, liko neišviešinta. Pasirodė pranešimų, kad vis dažniau yra suiminėjami musulmonų tikėjimo žmogaus teisių gynėjai pagal iš anksto sufabrikuotus kaltinimus. Komisija pabrėžtinai rekomenduoja Jungtinių Valstijų vyriausybei daryti spaudimą Rusijai, kad jos pastangos kovoje su terorizmu nebūtų naudojamos neteisėtiems religijos laisvės suvaržymams.
© 2005 "XXI amžius"
|