Atnaujintas 2005 birželio 15 d.
Nr.46
(1347)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Gyvenimas yra gražus…

Petras KATINAS

Ko jau ne ko, o anekdotinių situacijų dabartinėje valdžioje – nors rieškučiomis semk. Apie „tyrimus“ vaizduojančias Seimo laikinąsias komisijas, tiriančias ūkio ministro „žygdarbius“, jau net nėra reikalo kalbėti. Puikiai žinoma, kad iš to komisijų darbo išeis tik šnipštas. Yra dar juokingesnių dalykų. Štai neseniai Vilniuje įvykusio Europos verslo kongreso programoje buvo išspausdinta (aišku, rusų kalba) darbotvarkė, kurioje buvo pažymėta, jog sveikinimo žodį ir apie Lietuvos integraciją Europos Sąjungoje skaitys Lietuvos ministras pirmininkas… Viktoras Uspaskichas! Tiesa, nežinia, kodėl tas Vilniaus kongresas buvo pavadintas Europos, jeigu net šio renginio darbotvarkę rašė šio kongreso direktorių valdybos narys Dmitrijus Kuročkinas, o Maskvoje kongreso direktorių patvirtino valdybos pirmininkas Viktoras Borodajus. Pagaliau pagrindinį pranešimą irgi padarė Rusijos „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris. Kurgi čia Europa? Beje, tikrasis (bent jau kol kas) premjeras A.Brazauskas nė kiek neįsižeidė, kad bičiuliai rusai jo pareigybę suteikė V.Uspaskichui. Esą tai menkniekis, į kurį neverta kreipti dėmesio. Turbūt mano, jog anksčiau ar vėliau tokia rotacija įvyks. Kol kas Premjero tokie pokštininkai nejaudina. Mat svarbiausia, anot A.Brazausko, buvo jo bendravimas su „Gazprom“ bosu A.Mileriu, su kuriuo ir aptarti „labai svarbūs Lietuvos ūkiui klausimai“. Aišku, kad aptarė. Juk tai tapo kasdieniu mūsų promaskvietiškos valdžios užsiėmimu. Po to „aptarimo“ A.Mileris pradžiugino Lietuvos žmones pranešdamas, jog netrukus už dujas reikės mokėti mažiausiai trečdaliu daugiau nei mokame dabar. Pats Premjeras paaiškino, kad nieko čia nepadarysi – turime tiktai vienintelį dujų tiekėją „Gazprom“ ir privalome besąlygiškai priimti Rusijos koncerno diktuojamas sąlygas. O dėl V.Uspaskicho, paskelbto Lietuvos ministru pirmininku, tai vargu ar tai buvo neapsižiūrėjimo, ar žioplumo išdava. Greičiausiai paleistas bandomasis balionas, žiūrint, kaip į tai reaguos „nepakeičiamasis“. Reakcija, reikia manyti, visiškai patenkino šio akibrokšto sumanytojus. Kas buvo šio sumanymo autorius, ne taip jau ir svarbu. Ar geras V.Uspaskicho ir A.Brazausko bičiulis Maskvos meras J.Lužkovas, ar koks kitas politinis Kremliaus technologas – tai tiktai trečiaeilis dalykas. Juk abu – ir ūkio ministras, ir Premjeras – yra to paties J.Lužkovo sumanymų klusnūs vykdytojai. Gal jau kas pamiršo, kaip 2003 metais A.Brazauskas su Maskvos meru J.Lužkovu, vienu pagrindinių imperijos atkūrimo šauklių, susitarė pasidalyti žemės sklypais Vilniuje kuriant Rusų kultūros centrą ir Maskvos namus, o Maskvoje statyti Lietuvos prekybos namus ir logistikos centrą. Akivaizdu, kad dėl to prekybos centro Maskvoje ir kilo konfliktas tarp ūkio ministro ir sostinės mero. Kam gi nesinori kontroliuoti tą centrą, o svarbiausia, papildyti savo kišenes? Ir visai nesvarbu, ar Maskvoje tvarkysis Krekenavos firma, ar kokia nors kita su ūkio ministru susijusi bendrovė. Ir dar, anot buvusio Krekenavos firmos vadovo, dabar Seimo nario, nepaliaujančio judinti netgi koalicijos partnerius A.Pekeliūno, tiktai džiaugtis reikia, kad Lietuvoje atsiranda tokių gabių ir apsukrių žmonių, kurie sugeba iš vienos įmonės padaryti dvi ir pasiimti SAPARD pinigus. Antra vertus, skubėti reikia vien todėl, kad, prancūzams ir olandams atmetus referendumuose Europos Sąjungos Konstitucijos projektą, tampa beveik visiškai aišku, jog Europos fondų lauktos finansinės injekcijos pastebimai bus ženkliai apkarpytos. Juk dabar akivaizdu, kad senoji Europa nesirengia dalytis savo ekonomine gerove su tais išsišokėliais iš Rytų. Ir ne vien todėl. Kas gali norėti turėti reikalų su valstybe, kurios valdžia nuolat spjaudo į normalius demokratijos ir politinės moralės standartus.

Deja, tą pavojų supranta, atrodo, tiktai vienas Prezidentas ir eižėjanti Tėvynės sąjungos bei liberalcentristų opozicija. O tai, kad ūkio ministras didžiausiais savo asmeniniais ir jo „darbiečių“ sambūrio, pavadinto partija, priešais nuolat skelbia Tėvynės sąjungą, labai daug ką pasako. Kaip ir tai, jog už rusų oligarchą mūru stoja Premjeras – irgi. Kad ES pinigus daugiausia tvarkys Ūkio, Finansų ir Susisiekimo ministerijos – taip pat visiems aišku. Gal dar nemaža dalis nubyrės ir Žemės ūkio ministerijai, tačiau, atrodo, ES naujokėms Briuselis kaip tik nebenori skirti anksčiau numatyto gana solidaus žemės ūkio finansavimo. Tad kas gi belieka? Ogi manipuliacijos su mokesčiais. Štai tiesiog „stachanovietišku-buldozeriniu būdu“ valdančiosios daugumos balsais Seime prastumtas mokesčių įstatymas, faktiškai didinantis pelno mokestį (net ir tiems, kuriems buvo žadėta to mokesčio neįvesti) ir neva nuo 2006 m. liepos 1 d. mažinamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 33 iki 27 proc. Verslininkai kone vienu balsu teigia, kad iš tos mokesčių reformos nieko dora neišeis. Tuo labiau kad jis kažkodėl pridengtas įprastu demagogijos šydu ir pavadintas „laikinuoju socialiniu mokesčiu“. Daugelis ekonomistų neabejoja, jog verslininkai ims slėpti savo pelnus, todėl valstybei vargu ar pavyks surinkti į biudžetą to mokesčio įplaukų. Būtų kur kas daugiau naudos naikinti įvairiausias mokesčių lengvatas. Bet juk žinoma, kas tas lengvatas suteikia. Kalbos, kad pajamos iš naujųjų mokesčių bus skirtos socialinėms reikmėms, irgi tėra tiktai tradicinis „makaronų kabinimas“. Kaip pažymėjo Tėvynės sąjungos frakcijos Seimo narys Jurgis Razma, tos išgirtosios mokesčių reformos esmė – atimti 4 proc. pelno iš verslo ir sukauptas lėšas atiduoti valdininkams. „Užuot svarstę, kaip mažinti valdymo išlaidas, jas didiname“, – sakė J.Razma.

Taigi kasdien vis labiau atrodo, kad dabartinė valdančioji dauguma, siekdama žūtbūt išlaikyti savo tradicinį elektoratą, kaskart praranda valdymo svertus. Daugelis vykstančių procesų palikti savieigai arba, paprasčiau tariant, „kaip Dievas duos“. Nors apie Dievą valdantieji dabar net nebekalba, ką mėgdavo daryti dar ne taip seniai šalies vidaus politikoje. Seka klaida po klaidos. Nekreipiama jokio dėmesio į politikos specialistų įspėjimus, kad valdžia tapo inertiška, o jos veiksmai – betiksliai. Aišku, tam tikrų tikslų esama – įtvirtinti savo asmeninius ir atskirų grupuočių interesus, į visus svarbiausius postus pasodinti savo žmones, o elektoratą pamaloninti pažadais, kad, perskirsčius biudžetą, socialinėms reikmėms bus paskirta 45 mln. litų per metus. Bet kam iš tikrųjų atiteks tie pinigai, jau dabar aišku. Pirmiausia ir taip neblogas pensijas gaunantiesiems. Kaip ir ištrimituota Premjero ir ministrės V.Blinkevičiūtės geradarystė nuo liepos 1-osios padidinti pensijas 50 litų. Deja, pasirodo, jog mažiausias pensijas gaunantys tuos 50 litų matys kaip savo ausis. Išaiškinta, kad kelti mažiausias pensijas ir sulyginti jas su didesnėmis būtų neteisinga, nes tai „prieštarautų… moralės normoms“. Taigi daugiau gaunantiems daugiau bus ir pridėta. Taip pat kaip ir nuo 2006 metų liepos planuojamas pajamų mokesčio tarifo nuo 33 iki 27 proc. sumažinimas. Iš tiesų tokiu atveju, pavyzdžiui, Seimo nariai ir kiti gausiai apmokami valdžios žmonės dėl to pajamų mokesčio sumažinimo įsidės į kišenes tūkstančius, o minimalius atlyginimus gaunantys – vos po šimtą su trupučiu per metus.

Skelbiant apie gyvenimo gerėjimą, kažkodėl nekalbama, jog per metus, palyginti su 2004 metų geguže, maisto produktai pabrango 4,6 proc., vanduo, elektra, kitas kuras – 3,7 proc., būsto priežiūra, namų apyvokos įranga – 4 proc., sveikatos priežiūra – net 7,4 proc., transportas – 3,3 proc. Ir taip visur. Pavyzdžiui, paprastam pensininkui toks mėgstamas ir reikalingas produktas kaip varškė jau tampa nebeįperkamas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija