Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Likimai
Pasaulis
Poezija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

„Gazprom“ okupuoja Europą

Petras KATINAS

Pernai vasarą Tarptautinė energetikos agentūra paskelbė įspėjimą, jog Europa netrukus gali patekti į didžiulę priklausomybę nuo Rusijos dujų ir taps visiškai bejėgė reguliuoti dujų kainas, kaip tai atsitiko situacijoje su Artimųjų Rytų nafta. Rusijos koncerno „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris nelabai ir slepia tokius Rusijos dujų giganto planus. Pasak A.Milerio, „Gazprom“ savo dujomis gali patenkinti absoliučiai visus Europos žemyno dujų poreikius. Jis pabrėžė, kad Rusijos dujų atsargos yra pačios didžiausios pasaulyje, ir dujų tiekimas į Europą nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios išaugo nuo nulio iki 140 milijardų kubinių metrų.

Vėl vienos partijos viena tiesa

Balandžio viduryje Rusijos Valstybės Dūmos deputatai priėmė atnaujintą rinkimų į Dūmą įstatymą. Tai pavadinta rinkimų reforma. Jos tikslas, anot daugelio Rusijos politikos analitikų, – užtvirtinti monopolinę valdžios partijos „Jedinnaja Rossija“ valdžią. Pirmiausia nuo 5 iki 7 proc. pakeltas procentinis barjeras partijoms patekti į parlamentą. Taip pat uždrausta kurti partijų blokus bei koalicijas. Labai sugriežtinta partinių kandidatų sąrašų registracija. Visa tai pirmiausia opozicijai palieka labai mažai galimybių patekti į Dūmą. Partiniai sąrašai gali būti atmesti, jeigu juose bus atrasta 5 proc. vadinamojo broko. Ankstesniame rinkimų įstatyme tokio „broko“ buvo leidžiama iki 25 proc. Kaip pareiškė Dūmos deputatas Vladimiras Ryžkovas, pasinaudojant naujuoju rinkimų įstatymu, iš rinkimų kovos bus galima pašalinti bet kokią Kremliui neįtinkančią partiją. Pasak V.Ryžkovo, partiją remiančių žmonių pasirašytuose lapuose paprastai būna mažiausiai 10 proc. netikslumų, o surinkti 95 proc. „švarių“ parašų neįmanoma, jeigu partija neturi kišenėje kelių milijonų dolerių.

Atpildas kolaborantui

Buvęs Lenkijos vadovas generolas Voicechas Jaruzelskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas EPA-ELTA nuotrauka

Kremliaus poziciją reiškiantys Rusijos laikraščiai spausdina kupinus pasipiktinimo straipsnius dėl neva Lenkijoje prasidėjusios „nežaboto šmeižto“ kampanijos prieš buvusį komunistinės Lenkijos prezidentą generolą Voicechą Jaruzelskį, 1981 metais, siekiant susidoroti su „Solidarumu“, įvedusį Lenkijoje karinę padėtį. Maskvą ypač papiktino dviejų lenkų politikų – brolių dvynių Lecho ir Jaroslovo Kačinskių, vadovaujančių partijai „Teisė ir teisingumas“, kreipimasis į Lenkijos Seimą raginant atimti iš V.Jaruzelskio visas privilegijas bei generolo laipsnį. Kreipimosi į Seimą autoriai savo motyvus atimti iš V.Jaruzelskio privilegijas aiškina paprastai: už tėvynės išdavimą.