Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Likimai
Pasaulis
Poezija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Sakralinio meno paroda Trakų vienuolyno koplyčioje

Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas

Visuomenei duris atvėrė nuolatinė sakralinio meno ekspozicija restauruotoje Trakų dominikonų vienuolyno koplyčioje. Trakų istorijos muziejui priklausančiose buvusios Pusiasalio pilies erdvėse eksponuojami XVI-XX amžiaus Lietuvos ir Vakarų Europos meistrų sukurti liturginiai reikmenys ir bažnytinio meno kūriniai.

Pasak muziejaus direktoriaus Virgilijaus Poviliūno, vienas unikaliausių parodos eksponatų – Trakų dominikonų vienuolyno 1709 metų spaudas su vienuolijos įkūrėjo šventojo Dominynko atvaizdu. Vienuolyno koplyčioje rodomas ir bene vertingiausias antikvarinis baldas Lietuvoje – Florencijos meistrų sukurta vėlyvojo renesanso epochos reprezentacinė kasapanka. Manoma, kad šis suolas-dėžė priklausė vyskupui. Ekspozicijai baldą sutiko paskolinti privatus kolekcininkas.

Bažnyčios istorija griauna stereotipus apie Lietuvos valstybingumą

Lietuvos Bažnyčios istorijos pristatyme (iš kairės): kardinolas Audrys Juozas Bačkis, mokslininkas Sigitas Narbutas ir vyskupas Jonas Boruta Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto pastangomis į lietuvių kalbą išversta ir išleista pirmoji Lietuvos Bažnyčios istorija – XVII amžiaus viduryje Alberto Vijūko-Kojalavičiaus lotyniškai parašyta knyga „Įvairenybės apie Bažnyčios būklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje“.

Pasak dvitomio sudarytojo Dariaus Kuolio, ši istorija buvo pirmas veikalas, aprašantis Lietuvos Bažnyčios praeitį nuo seniausių laikų iki XVII amžiaus vidurio – jėzuito, Vilniaus universiteto profesoriaus, rektoriaus A.Kojalavičiaus dienų. “Šiandien A.Kojalavičius įdomus dėl daugeriopo požiūrio.

Šiauliečių Stasio Šalkauskio premija

Apolonija Nistelienė

Prof. Leonidas Donskis pasirašo laureatų knygoje. Dešinėje – Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys

Atgimimo metais – 1991-aisiais – Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė įsteigė premiją už tautos kultūros, meno, filosofinės minties turtinimą ir ugdymą, skiriant iš Šiaulių kilusių ar su Šiauliais glaudžiai susijusių žmonių mokslinei ir kultūrinei veiklai pažymėti.

Premijai įvardyti dairytasi garsių ir garbingų šiauliečių vardų. Apsistota ties prof. S.Šalkauskio asmenybe. Jo mokslinė bei pedagoginė veikla, jo idėjų aktualumas šioms dienoms, tiesiog jo vardas, tapęs idealaus žmogaus simboliu, yra Šiaulių pasididžiavimas. S.Šalkauskio tėvai gyveno Šiauliuose, visi vaikai – penkios mergaitės ir keturi berniukai – lankė Šiaulių gimnaziją.

Krikščionys demokratai teigia iš esmės pasikeitę

Krikščionių demokratų vadovai (iš kairės): Valentinas Stundys, Algirdas Šakalys, Ignas Vėgėlė

Seimo rinkimuose praėjusiais metais nesėkmingai pasirodę Lietuvos krikščionys demokratai (LKD) sako iš esmės atnaujinę savo partijos vadovybę ir veiklos pagrindus.

„Krikščionys demokratai po savaitgalį įvykusios ataskaitinės konferencijos pradeda naują politinės veiklos etapą“, – per spaudos konferenciją teigė LKD pirmininkas Valentinas Stundys. Pasak jo, krikščionys demokratai perrinko dabartinį partijos vadovą – V.Stundį, išrinko du vicepirmininkus – Algirdą Šakalį bei Kazimierą Kuzminską, o naujuoju valdybos pirmininku paskyrė Igną Vėgėlę. „Du trečdaliai partijos vadovybės narių – nauji žmonės“, – tvirtino V. Stundys.

Garbė Tėvynei, kad yra kam
už ją žūti...

Vytautas BAGDONAS

Tremtinė Kazimiera Kerienė Autoriaus nuotrauka

Neatsitiktinai šio rašinio pavadinimu buvo pasirinktas J.Tumo-Vaižganto posakis: „Garbė žuvusiems už Tėvynę ir garbė Tėvynei, kad yra kam už ją žūti...“. Juk čia pasakojama būtent apie žmones, kurie paaukojo savo gyvybę ant Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės aukuro, kurie patyrė daugybę kančių, patyčių, vargo, bet nepalūžo, nes tikėjo gimtosios Lietuvos ateitimi.

Gyvenimas yra gražus…

Petras KATINAS

Ko jau ne ko, o anekdotinių situacijų dabartinėje valdžioje – nors rieškučiomis semk. Apie „tyrimus“ vaizduojančias Seimo laikinąsias komisijas, tiriančias ūkio ministro „žygdarbius“, jau net nėra reikalo kalbėti. Puikiai žinoma, kad iš to komisijų darbo išeis tik šnipštas. Yra dar juokingesnių dalykų. Štai neseniai Vilniuje įvykusio Europos verslo kongreso programoje buvo išspausdinta (aišku, rusų kalba) darbotvarkė, kurioje buvo pažymėta, jog sveikinimo žodį ir apie Lietuvos integraciją Europos Sąjungoje skaitys Lietuvos ministras pirmininkas… Viktoras Uspaskichas!

Okupacijos pasekmės

Birželio 15-oji... Lietuvai tai – tragiška, kraupi data: prieš 65 metus, pasirašius nelemtąjį Molotovo-Ribentropo (Stalino-Hitlerio) paktą, buvo įvykdyta viena klastingiausių to suokalbio scenarijaus dalių: po tariamai džiaugsmingo Vilniaus sugrąžinimo, pasiėmus jį iš hitlerinės Vokietijos ir bolševikinės Rusijos (Sovietų Sąjungos) pasidalytos tuometinės Lenkijos, po neva draugiškų sovietinės kariuomenės dalinių įvedimo pagal „draugystės“ sutartį, po neva lietuvių vykdytų „provokacijų“ prieš draugiškus Lietuvos teritorijoje įsikūrusių dalinių raudonarmiečius buvo įvykdyta grubiausia stalininė akcija – okupuota ir netrukus į Sovietų Sąjungos „sudėtį“ inkorporuota nepriklausoma Lietuvos Respublika.

Ir vasarą nepamiršk užsiprenumeruoti katalikišką laikraštį

Eina du kartus per savaitę TREČIADIENIAIS ir PENKTADIENIAIS
Prenumerata priimama kiekviename „Lietuvos pašto“ skyriuje

„XXI amžiaus“ prenumeratos kainos (Lt):