Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Likimai
Pasaulis
Poezija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

„Gazprom“ okupuoja Europą

Petras KATINAS

Pernai vasarą Tarptautinė energetikos agentūra paskelbė įspėjimą, jog Europa netrukus gali patekti į didžiulę priklausomybę nuo Rusijos dujų ir taps visiškai bejėgė reguliuoti dujų kainas, kaip tai atsitiko situacijoje su Artimųjų Rytų nafta. Rusijos koncerno „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris nelabai ir slepia tokius Rusijos dujų giganto planus. Pasak A.Milerio, „Gazprom“ savo dujomis gali patenkinti absoliučiai visus Europos žemyno dujų poreikius. Jis pabrėžė, kad Rusijos dujų atsargos yra pačios didžiausios pasaulyje, ir dujų tiekimas į Europą nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios išaugo nuo nulio iki 140 milijardų kubinių metrų. „Padvigubinti šį skaičių per artimiausius 30 metų mums nesudaro jokių problemų“, – pabrėžė A.Mileris. Jis paneigė Tarptautinės energetikos agentūros būgštavimus dėl galimų kainų už rusiškas dujas peržiūrėjimo. Pasak A.Milerio, sutartys su Rusijos dujų pirkėjais sudarytos iki 2030 metų, jose numatytos ir kainos. „Kainos už dujas skiriasi nuo naftos biržų kainų. Be to, Rusija – tai ne OPEK (naftą eksportuojančių šalių grupė)“,– pabrėžė A.Mileris.

Apie „Gazprom“ ateities planus A.Mileris pasigyrė, jog iki 2030 metų koncernas ketina investuoti į naują dujų gavybos verslovių įsisavinimą 100 milijardų dolerių. Tačiau jis nepasakė, iš kokių šaltinių „Gazprom“ gaus tokius milžiniškus pinigus. Bent jau iki šiol ši suma net du kartus viršija esamą koncerno dujų įmonių turtą. A.Mileris pažymėjo, kad problemų nebūsią, nes vien pernai „Gazprom“ grynas pelnas sudarė septynis milijardus dolerių. Tačiau, aišku, jog tų pelnų nepakaks. Todėl siekiama pritraukti pirmiausia Vokietijos bankų ir kompanijų pinigus.

Dabar aiškėja, kad vienas svarbiausių „Gazprom“ projektų yra dujotiekio Baltijos jūros dugnu įrengimas. Pasak A.Milerio, tas dujotiekis visiškai atitinka Rusijos dujų koncerno ir tuo pačiu ES energetikos strategiją. Kaip žinoma, dabar Rusijos dujos į Vakarų Europą tiekiamos per Ukrainą ir Baltarusiją. Todėl Kijevas ir netgi Minskas reiškia susirūpinimą, ar, nutiesus naftotiekį Baltijos jūros dugnu, tai nesukels Ukrainai ir Baltarusijai didelių nuostolių. Esą per Baltijos dugnu einantį naftotiekį į Europą dujos tekės iš naujų dujų verslovių. Kaip aiškino A.Mileris, vien tik iš Jamalo pusiasalio išgautomis dujomis Europą galima aprūpinti dviem dešimtmečiams.

„Gazprom“ vadovas A.Mileris, paprastai nelabai mėgstantis atvirauti su žurnalistais, tiek vietiniais, tiek ir užsienio, vis dėlto bandė atsakyti į nepatogius vokiečių žurnalo „Spiegel“ žurnalistų klausimus „delikatesnėmis“ temomis. „Spiegel“ paklausė: „Kada jūs 2001 metais užėmėte „Gazprom“ vadovo postą, kasmet kažkur dingdavo milijardai dolerių iš jūsų kompanijos veiklos, ir niekas nežinojo, kur tie milijardai dingo. Nors visi jautė, kieno kišenėse jie atsidūrė. Ar jums pavyko sutvarkyti šiuos reikalus?“ A.Mileris aiškiai sutriko, bet atsakė tradiciškai: „Tai, kas vyko anksčiau, dabartinė „Gazprom“ vadovybė niekuo dėta. O kur dingo milijardai, klauskite mūsų teisėtvarkos organų“. Aišku, A.Mileris net nebandė paneigti, kad tie milijardai prapuolė amžiams. „Spiegel“ žurnalistai pasiteiravo, kas atsitiko su tais veikėjais, apvogusiais „Gazprom“: ar jie sėdi kalėjime, ar ramiai gyvena emigracijoje, nusipirkę prabangius rūmus ir vilas. Supykęs „Gazprom“ bosas atsakė, kad tai ne jo reikalas.

Dabar Rusijos vyriausybė oficialiai valdo 38,37 proc. „Gazprom“ akcijų. Tačiau niekas neabejoja, kad Kremlius gali bet kada reguliuoti dujų tiekimą įvairioms šalims savo nuožiūra. Kaip ir tvarkyti kitus Kremliaus reikalus, prisidengiant „Gazprom“, kuris neva elgiasi savarankiškai, nes vyriausybė neturinti šio koncerno kontrolinio akcijų paketo. Tai, žinoma, skirta naivuoliams. Juk Vakarų Europoje daugelis visiškai nesupranta, kam labai pelningai dirbančiam dujų koncernui prireikė, pavyzdžiui, televizijos kanalų, konkrečiai, jų kontrolės. Ir ne tik jų. Daugelis Rusijos laikraščių, radijo stočių irgi priklauso „Gazprom“. Paprastai koncerno kontrolėn patekusi žiniasklaida reiškia tik oficialiosios valdžios poziciją. Todėl, kai vienas Vakarų žurnalistas paklausė A.Milerio, ar jis irgi yra vienas iš tų, užgniaužiančių laisvą žodį Rusijoje, „Gazprom“ vadovas labai supyko ir pareiškė, kad jis visiškai nesikiša į jo`kontroliuojamos žiniasklaidos informacinę politiką.

© 2005 "XXI amžius"