Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Likimai
Pasaulis
Poezija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Atpildas kolaborantui

Buvęs Lenkijos vadovas generolas Voicechas Jaruzelskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas EPA-ELTA nuotrauka

Kremliaus poziciją reiškiantys Rusijos laikraščiai spausdina kupinus pasipiktinimo straipsnius dėl neva Lenkijoje prasidėjusios „nežaboto šmeižto“ kampanijos prieš buvusį komunistinės Lenkijos prezidentą generolą Voicechą Jaruzelskį, 1981 metais, siekiant susidoroti su „Solidarumu“, įvedusį Lenkijoje karinę padėtį. Maskvą ypač papiktino dviejų lenkų politikų – brolių dvynių Lecho ir Jaroslovo Kačinskių, vadovaujančių partijai „Teisė ir teisingumas“, kreipimasis į Lenkijos Seimą raginant atimti iš V.Jaruzelskio visas privilegijas bei generolo laipsnį. Kreipimosi į Seimą autoriai savo motyvus atimti iš V.Jaruzelskio privilegijas aiškina paprastai: už tėvynės išdavimą. L. ir J.Kačinskiai savo kreipimesi į parlamentą primena, kad, įvertindamas šio kolaboranto nuopelnus Maskvai, pats Rusijos prezidentas V.Putinas pakvietė V.Jaruzelskį į Gegužės 9-osios pompastiškus renginius Maskvoje ir apdovanojo generolą Pergalės 60-mečio medaliu. Taip pat primenama, jog V.Putinas savo kalboje Maskvos iškilmėse net nepaminėjo Lenkijos indėlio kovojant su hitlerine Vokietija. Broliai Kačinskiai atkreipia lenkų parlamentarų dėmesį į V.Jaruzelskio kalbas Maskvoje. Jose buvęs Kremliaus statytinis faktiškai pateikė ne Lenkijos, o Kremliui naudingą poziciją.

Tuo tarpu pats generolas, duodamas interviu imperines pozicijas atspindinčiam Maskvos dienraščiui „Rossijskaja gazeta“, pareiškė: „Noriu priminti, kad broliai Kačinskiai pateikė Seimui tik iš konteksto ištrauktus mano pasakytų Maskvoje kalbų fragmentus. Būdamas Maskvoje ir Sibire, kur Bijske aplankiau savo tėvo kapą, aš iš tiesų gyniau Lenkijos interesus. O jeigu kalbėsime apie raginimą atimti iš manęs privilegijas, tai aš jokių privilegijų neturiu. Aš net negaunu prezidentinės pensijos. Man visiškai pakanka kariškio pensijos, kurią aš gaunu teisėtai kaip buvęs gynybos ministras. Po daugiau kaip 40-ies metų karinės tarnybos, įskaitant ir dalyvavimą Antrojo pasaulinio karo fronte, aš nesukaupiau jokio kapitalo. O jeigu prireiks išeiti elgetauti, tai esu įsitikinęs, kad tautiečiai negailėdami įdės pinigėlių į mano kepurę“.

Petras KATINAS

© 2005 "XXI amžius"