| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Jo širdyje sutarė Dievas ir žmogus
Mylėk Viešpatį Dievą už viską labiau, artimą kaip pats save, o Tėvynę už save labiau. Toks buvo prelato Mykolo Krupavičiaus gyvenimo credo. Šie žodžiai ne kartą skambėjo praėjusį šeštadienį Balbieriškyje surengtoje mokslinėje konferencijoje Jo širdyje sutarė Dievas ir Žmogus. Tai vienas iš viso ciklo renginių, skirtų garsaus žmogaus ir valstybininko 120-osioms gimimo, 35-osioms mirties ir 91-osioms kunigystės metinėms paminėti. Balbieriškyje Vilkaviškio vyskupas R.Norvila pašventino prel. M.Krupavičiui skirtą koplytstulpį jo vardu pavadintoje alėjoje. Birželio 11 dieną, šeštadienį, prelato Mykolo Krupavičiaus (1885 10 01-1970 12 04) gimtinėje Balbieriškyje įvyko pirmasis šio iškilaus žmogaus pagerbimo Lietuvoje pagal jubiliejinio paminėjimo programą renginys. Balbieriškio žemės ūkio mokyklos salės scenoje švytėjo didžiulis prel. M.Krupavičiaus portretas ir skaičius - 120. Į mokslinę konferenciją Jo širdyje sutarė Dievas ir žmogus, skirtą prel. M.Krupavičiui atminti, atvyko Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, jo generalvikaras kun. dr. Arūnas Poniškaitis ir Alytaus dekanas kun. Arūnas Užupis, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Balbieriškio klebonas kan. Robertas Bruzga, Lietuvos žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė, Kauno miesto savivaldybės vicemeras Kazimieras Kuzminskas, prof. Ona Voverienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, Lietuvos Seimo narys Rytas Kupčinskas, apylinkių ir miestelio inteligentai, prelato giminaičiai, mokslininkai, ūkininkai, jaunuomenė. Konferencijos pradžioje suskambo Balbieriškio himnas. Susirinkusiuosius sveikinęs Kauno miesto vicemeras K.Kuzminskas pabrėžė, kad šiuo metu stinga tokių žmonių, patriotų, valstybininkų. Lietuvos moterų lygos vadovė prof. O.Voverienė, sveikindama konferenciją, iškėlė prel. M.Krupavičiaus vaidmenį dabartinės Lietuvos jaunimui, ypač Balbieriškio jaunajai kartai, nes prelatas tapo tautinio atgimimo kelrode žvaigžde. Lietuvos Seimo narys R.Kupčinskas linkėjo konferencijos dalyviams plačiai atskleisti prelato asmenybę kaip pavyzdį, kaip reikia tarnauti valstybės interesams, tautai. Dr. A.Vasiliauskienė sakė, kad prelatas, skirtingai nei daugelis kitų asmenų, sugebėjo žiūrėti į gražią, šviesią Lietuvos ateitį. Tą ateitį matė socialiniame teisingume. Pinigai neturi tapti gyvenimo tikslu, sakė A. Vasiliauskienė. Labai šiltai susirinkusiųjų sutikta savo prisiminimus apie dėdę papasakojo prelato sesers Veronikos duktė, buvusi mokytoja Genovaitė Jarumbavičiūtė: Už savo plačią veiklą prel. M.Krupavičius ne kartą persekiotas, Lietuvos priešų bolševikų Voroneže nuteistas mirti, gestapininkų suimtas ir kalintas Eitkūnų ir Tilžės kalėjimuose, internuotas Regensburge. Vėliau Genovaitė pacitavo prel. M.Krupavičiaus laiško, rašyto seseriai Veronikai iš Tilžės kalėjimo 1943 m. gegužės 8 d., ištrauką: Jei Dievas panorėtų čia mano gyvenimo kelionę nutraukt, tai labai norėčiau, kad mano palaikai amžiams atsigultų lietuviškoj žemelėj. Lietuvai atidaviau savo sielą, širdį, sveikatą, jai norėčiau atiduoti ir bedvasį kūną. G.Jarumbavičiūtė neužmiršo priminti prelato gyvenimo kredo: Mylėk Viešpatį Dievą už viską labiau, artimą - kaip pats save, o Tėvynę - už save labiau. Prelato dukterėčia Genovaitė padovanojo mokyklos muziejėliui keletą retų, unikalių leidinių apie prelatą ir pasidžiaugė žinia, kad Čikagoje renkamos kraštiečių aukos prel. M.Krupavičiaus palaikams pargabenti į gimtinę. Pranešimą apie prel. M.Krupavičiaus pėdsakus Balbieriškyje padarė Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokytojas Vitas Rymantas Sidaravičius. Būsimasis prelatas gimė Balbieriškyje, Marijampolės apskrityje. Tėvas Pranciškus Krupavičius, motina Rozalija Malinauskaitė-Krupavičienė. Mykolas turėjo tris seseris: Melaniją, Veroniką ir Mariją. Pradžios mokyklą lankė Kriauniuose ir Igliškėliuose. 1905 metais baigė Veiverių mokytojų seminariją. Mokytojavo 1905-1907 metais Penchratkos (Lenkija), Rutkų, Papilės mokyklose. 1908-1913 metais mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. 1913-1917 metais studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje. 1914 m. birželio 13 d. įšventintas kunigu. Primicijos vyko Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. 1917-1918 metais Voronežo Martyno Yčo berniukų gimnazijoje ėjo kapeliono pareigas. 1931-1935 metais buvo Veiverių, 1935-1942 metais Kalvarijos klebonas ir dekanas. 1948 m. lapkričio 13 d. pakeltas prelatu. Mons. A.Svarinskas išdalijo visiems įdomią skrajukę apie prelatą M.Krupavičių ir papasakojo apie jo kunigystės veiklą Lietuvoje. Monsinjoras priminė, kad buvo laikotarpis, kai aukštus mokslus baigęs kunigas ėjo paprasto vikaro pareigas Garliavos bažnyčioje. Didelį susidomėjimą sukėlė trumpametražis dokumentinis filmas, sukurtas keleri metai prieš prelato mirtį. Filmą išsirūpinęs monsinjoras siūlė, padauginus naujas kopijas, rodyti visų lygių mokyklose ir per nacionalinę televiziją, kad visi pamatytų ir išgirstų apie žmogų, visa širdimi mylėjusį Lietuvą, siekusį socialinio teisingumo. Štai kelios minėtos kino juostos citatos, kur girdimas autentiškas prelato balsas: Kaimas buvo mūsų tautos pagrindas. Jis padėjo išlaikyti lietuviškumą. Vykdydamas žemės reformą, privalėjau ją vykdyti demokratine forma. Mūsų Seimai buvo demokratiniai, net svetimšaliai pripažino, kad mūsų priimti įstatymai, konstitucija, žemės reforma savo turiniu lenkė daugelį to meto Europos valstybių... Visa mano kova vyko tautos reikalavimu. Nebūtų nė vienos partijos, kuri būtų balsavusi prieš žemės reformos vedimą. Kartą, toliau filme pasakoja prelatas, viena dvarininkė pamatė mane aukojant šv. Mišias. Po Mišių užėjus pas kleboną (mano draugą) man pasakė, jog visą laiką maniau, kad tu esi bedievis, bolševikas. Dabar, dovanok, keičiu savo nuomonę. Įsidėmėtini prel. M.Krupavičiaus šio filmo pabaigoje pasakyti tokie žodžiai: Norėjau, kad Lietuva būtų raudona ... (pauzė). Norėjau, kad visų namai būtų iš raudonų plytų, kad stogai būtų raudoni... (čerpių - red.) Teko daug važinėti. Reikėjo pačiam matyti, kaip vykdoma reforma praktikoje. Prof. Antanas Stancevičius skaitė paskaitą Prelatas M.Krupavičius - kovotojas už žemę ir ūkininką. Prelegentas pateikė daug įdomių detalių ir faktų apie vykdytą žemės reformą. Pavyzdžiui, tuomet buvo pateikta net 238 tūkstančiai pareiškimų 2,5 mln. ha žemei gauti. Tad vidutiniškai pareiškėjas gavo 10-11 ha žemės plotą. Ir vis dėlto tiems laikams tai teigiamas reiškinys socialine prasme. Kaip sakė istorikas Alvydas Surblys, šis renginys yra vienas iš ciklo renginių, skirtų žmogaus ir valstybininko 120-osioms gimimo, 35-osioms mirties ir 91-osioms kunigystės metinėms. Istorikas Algimantas Katilius kalbėjo apie parodos, skirtos prel. M.Krupavičiaus veiklai įamžinti, detales, didelę parodą spalio mėnesį Kauno apskrities bibliotekoje Kaune bei apie retus leidinius ir istorinį prelato pėdsaką Lietuvos istorijoje. Lietuvos žemės ūkio ministrė K.Prunskienė, savo kalboje paminėjusi prelato nuopelnus istoriniu Lietuvai laikotarpiu, priminė, kad didžiuliame naujajame dvare tokia reforma po 10-11 ha jau yra per mažas ūkis. Būtina turėti 50 ha plotą. Jau yra ūkininkų, kurie valdo Lietuvoje du tūkstančius hektarų žemės. Kalbėjo ir linkėjo visokeriopos sėkmės Balbieriškio gyventojams viešnia iš Čikagos, dailininkė Magdalena Birutė Stankūnienė. Po konferencijos, pliaupiant lietui, Vilkaviškio vyskupas R.Norvila pašventino prel. M.Krupavičiui skirtą koplytstulpį (autorius Algimantas Sakalauskas) jo vardu pavadintoje alėjoje Balbieriškio senajame parke. Jau po vidudienio Balbieriškio Švč. M. Marijos Rožančinės bažnyčioje buvo aukojamos šv.Mišios už prelato vėlę. Jas koncelebravo vysk. R.Norvila ir didelė grupė kunigų. Per pamokslą ganytojas priminė prel. M.Krupavičiaus nuopelnus Bažnyčiai, įvairiomis sąlygomis dorai, sąžiningai atlikusį kunigo pareigas. Tai sektinas pavyzdys mums visiems, sakė vyskupas. Bažnyčioje šv. Mišių metu giedojo Lietuvos vidaus reikalų ministerijos vyrų choras Sakalas. Šis kolektyvas ir po šv. Mišių atliko įdomią koncertinę programą. Pabaigai pacituosime keletą prel. M.Krupavičiaus testamento, parašyto 1968 m. spalio 1 d., ištraukų: Laidotuvės turi būti kuklios - be gėlių ir solistų. Prie karsto turi būti tik kryžius ir lietuviškoji trispalvė vėliava. Nei pamoksle, nei kalbose mano asmens neliesti... Ant paminklo turi būti toks užrašas: Lietuvi, tebūnie tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet virš jų tebūnie Tau tavo tėvynė Lietuva. Šie žodžiai yra šv. Augustino. Mano prijungti prie jų tik žodžiai Lietuvi ir Lietuva. Mano akis ir krūtinę užpilti Lietuvos žemele. Lietuva pradėjo šventinį minėjimą žmogaus, kuris vienu metu jungė savyje pedagogo, dvasininko, švietėjo, politiko, krikščionio demokrato, visuomenininko, rašytojo, žurnalisto talentą. 1970 m. gruodžio 4 d. Čikagoje (JAV) nustojo plakusi prel. M.Krupavičiaus širdis. Liko dideli nuveikti darbai. Lietuva to neužmiršo. Beje, sudaryta visuomeninė iniciatyvinė prel. M.Krupavičiaus įamžinimo Lietuvoje grupė. Jos vadovas Kauno Šilainių Šv. Dvasios parapijos klebonas mons. Lionginas Vaičiulionis, nariai: Kauno miesto savivaldybės vicemeras K.Kuzminskas, kan. Deimantas Brogys, dr. A.Vasiliauskienė, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai Algimantas Kurlavičius ir Andrius Kupčinskas, Lietuvos krikščionių demokratų išeivijos atstovas Pranas Povilaitis ir kiti. Šią iniciatyvinę grupę globoja Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Kazimieras DOBKEVIČIUS Česlovas IŠKAUSKAS
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |