|
Polka
be pabaigos
Petras KATINAS
 |
|
Primiršta leksika
Jauniaus Augustino piešinys
|
Pilna mozių nėra tautos, rašė mūsų išeivijos
poetas Antanas Gustaitis. Parašė, ir kaip pirštu į akį dūrė. Dar
niekada Lietuvoje nebuvo tiek daug mozių. Ne tiktai nuo sovietinių
laikų užsilikusių, bet ir naujokų. Aišku, pirmiausia senosios nomenklatūros
šulas, kertinis akmuo, visada iš visų situacijų išplaukiantis sausas,
okupacijos valdžiai 50 metų tarnavusios komunistų partijos pirmasis
sekretorius, buvęs Prezidentas, vadinamųjų socialdemokratų vadas,
didysis statybininkas, Premjeras ir t.t. Skaitant Vakarų spaudos
komentarus, kuriuose džiaugiamasi, kad po rožių revoliucijos Gruzijoje,
oranžinės Ukrainoje, pagaliau Kirgizijoje krito, tiksliau, buvo
priversti pasitraukti mūsų Premjero bičiuliai nuo anų išvystyto
socializmo metų E.Ševardnadzė, L.Kučma ir A.Akajevas, kartais net
juokas apima. Esą juos nuvertus komunistinių stumbrų ar dinozaurų
beveik ir nebeliko.
|