Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Ar
įveiksime moralinę pelkę?
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Prieš septyniolika metų birželio mėnesį važiavau
į Sibiro tremtį. Galėjau ir nevažiuoti. Tuometinė LTSR prokuratūra
pasiūlė parašyti kuklų prašymą pažadą ateityje neužsiimti vadinamąja
antisovietine veikla ir pažadėjo laisvę. Buvau įsitikinęs, kad
tai darydamas išduosiu tiesą, Tėvynę ir Bažnyčią, todėl prisiėmiau
tremtinio dalią. Toje tremtyje pasitikau Lietuvos Atgimimą. Anuomet,
žvelgiant į Lietuvą iš Sibiro, ji atrodė nuostabiai graži ir brangi.
Su tolima, bet širdžiai artima Tėvyne būčiau galėjęs sugretinti
tik motiną.
Dabar Tėvynė yra ne mažiau brangi, tačiau širdis
pilna nerimo. Tikriausiai ne tik mano, bet visų tremtinių bei geros
valios tautiečių. Keista savijauta tarsi stovėtum prie sunkiai
sergančios motinos, nežinodamas, kaip jai padėti. Tarsi nematoma
demono ranka Tėvynėje būtų sujaukusi viską: protus, širdis, moralę,
žmonių svajones ir Lietuvos ateities viziją.
Lietuvos vaikai, perėję gulagus ir Sibirą, šiandien
ne tiek kenčia dėl asmeninių netekčių, prarastos sveikatos, sugriautų
sodybų ar valstybės dėmesio stokos, kiek dėl draskomos, alinamos
ir į moralinę bedugnę stumiamos Tėvynės. Šią valandą nesinori dejuoti
ar ką nors kaltinti: šimtus kartų esu kalbėjęs, kad Lietuvai reikia
ne verkšlentojų, bet darbininkų, nebijančių darbo naštos ir prakaito.
Tai tiesa, bet kaip pradėti Lietuvos ateities statybą, jei nėra
pamatų, jei aplinkui, kur akys užmato nuo prasigėrusio kaimiečio
lūšnos iki Seimo ir Vyriausybės rūmų driekiasi moralinė pelkė.
|
|
Reikia
protestuoti prieš blogį valstybėje
|
Europos Parlamento narys
Vytautas Landsbergis
Tomo Černiševo
(ELTA) nuotrauka
|
Buvęs Tėvynės sąjungos pirmininkas europarlamentaras
Vytautas Landsbergis interviu Eltai nuogąstauja dėl Lietuvos visuomenės
neatsparumo populistų vilionėms.
Kaip vertinate politinę padėtį Lietuvoje, įsiplieskus
skandalams aplink V. Uspaskichą ir A. Zuoką? Kas vyksta?
Gilus nuosmukis, ir jau yra to nuosmukio rezultatų.
Žmonės, tą nuosmukį įkūnijantys, turi stiprias politines pozicijas,
o valstybė beveik nepajėgi su tuo susitvarkyti.
|
|
Jo
širdyje sutarė Dievas ir žmogus
|
Prelatas Mykolas Krupavičius:
žmogus ir valstybininkas |
Mylėk Viešpatį Dievą už viską labiau, artimą
kaip pats save, o Tėvynę už save labiau. Toks buvo prelato
Mykolo Krupavičiaus gyvenimo credo. Šie žodžiai ne kartą skambėjo
praėjusį šeštadienį Balbieriškyje surengtoje mokslinėje konferencijoje
Jo širdyje sutarė Dievas ir Žmogus. Tai vienas iš viso ciklo renginių,
skirtų garsaus žmogaus ir valstybininko 120-osioms gimimo, 35-osioms
mirties ir 91-osioms kunigystės metinėms paminėti. Balbieriškyje
Vilkaviškio vyskupas R.Norvila pašventino prel. M.Krupavičiui skirtą
koplytstulpį jo vardu pavadintoje alėjoje.
|
|
Dviejų
dekanatų eucharistinis kongresas
|
Adoracijos metu
giedantis jaunimas
|
VARNIAI. Jungtinis Telšių ir Plungės dekanatų
Eucharistinis kongresas Pasilik su mumis, Viešpatie! birželio
3-4 dienomis įvyko senojoje Žemaičių vyskupijos sostinėje Varniuose.
Varnių parapijos klebonas kan. Jonas Petrauskis padarė viską, kad
kongresas vyktų sklandžiai išdabintose Šv. Aleksandro ir Šv. apaštalų
Petro ir Pauliaus bažnyčiose. Prie kongreso rengimo daug prisidėjo
Telšių ir Plungės klebonai dekanai kanauninkai Egidijus Zulcas
ir Donatas Stulpinas. Jie tikintiesiems daug aiškino apie būsimą
kongresą bei jo reikšmę ir taip patraukė ne tik suaugusiuosius,
bet ir dekanatų jaunimą. Senieji Varniai dar niekad nebuvo regėję
tiek jaunimo, kiek jo sugužėjo į Eucharistinį kongresą. Susirinkę
tikintieji parodė savo nuoširdumą ir didelę meilę Eucharistiniam
Jėzui savo giesmėmis, maldomis ir adoracijos valandomis. Ypač aktyvūs
buvo ateitininkai ir skautai. Šią šventę gražiai papuošė Telšių
Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai ir daugybė kunigų,
suvažiavusių iš Telšių ir Plungės dekanatų.
|
|
Įamžino
Popiežių ir bažnyčios statytojus
|
Eucharistinės procesijos priekyje
buvo nešama kauniečio Izidoriaus
Mitkaus dovana Renavo bažnyčiai
popiežiaus Jono Pauliaus II portretas
|
RENAVAS. Gegužės 15-ąją Šv. Izidoriaus bažnyčioje
buvo švenčiami Šv. Izidoriaus Artojo atlaidai. Prieš šv. Mišias
iš įvairių Lietuvos vietų atvykę kraštiečiai ėjo Kryžiaus kelią
melsdamiesi už bažnyčios statytojų Mitkų, Janušų ir Juzumų giminių
mirusiuosius. Tarp besimeldusiųjų buvo net iš Vilniaus atvykusi
Arkikatedros Bazilikos choristė Genutė Juzumaitė. Bažnyčios šventoriuje
surengta šio krašto vaikų rankdarbių ir įvairių jų pomėgių paroda.
|
|
Šviesus,
ramus paveikslas Tavo...
|
Tėvo dienos minėjime Alytaus
Šv.Angelų Sargų bažnyčioje
iš kairės: Muzikos mokyklos
pedagogės Violeta Baronienė,
Lina Bakšienė, Antanina
Pasaravičienė kartu su jaunaisiais
muzikantais, dešinėje
kun. Arūnas Simonavičius,
VšĮ Dienos namai direktorė
Kristina Bondareva
su šeimų klubo
Saulėgrąža nariais
|
ALYTUS. Pirmąjį birželio sekmadienį į Šv.Angelų
Sargų bažnyčią iškilmingai paminėti Tėvo dienos VšĮ Dienos namai
pakvietė miesto katalikų bendruomenės narius. Iškilmės prasidėjo
šv.Mišiomis, kurias aukojo, Dievo žodį skelbė, susirinkusius tėvus
palaimino bei už juos meldėsi Alytaus S.Kudirkos ligoninės kapelionas,
Šv.Angelų Sargų parapijos kunigas Arūnas Simonavičius.
|
|
Atlaidai
ir gegužinė prie Jūros
|
Po pamaldų koncertuoja Šilalės
kultūros centro kaimo kapela
Šilas, vadovaujama Aleksandro
Vaičio (groja akordeonu)
Autoriaus nuotraukos
|
Pajūris. Šilalės dekanate yra nedidelis
miestelis, Pajūriu vadinamas. Šį vardą jis gavo nuo čia pat pratekančios
Jūros upės. Pajūryje yra nedidelė mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia.
Jau treti metai klebonu čia dirba kun. Mykolas Petrauskas. Dirba
nuoširdžiai, reikliai ir sąžiningai.
Užtenka praverti Pajūrio bažnyčios duris ir jau
žinai, kuo gyvena ši parapija. Stende įdėtas 2005 metų katalikiškas
kalendorius, kuriame sužymėtos visos šių metų religinės šventės,
nurodytas aukojamų šv. Mišių laikas ne tik šioje bažnyčioje, bet
ir klebono kun. M.Petrausko aptarnaujamose Tenenių Šv. Barboros
ir Didkiemio Šv. Angelų Sargų bažnyčiose. Pateikta atmintinė sužadėtiniams,
Telšių vyskupo dr. Jono Borutos nuostatai apie vaikų ir jaunimo
katechizavimą, vyskupijos Katechetikos centro vadovo kunigo eduk.
m. lic. Rimanto Gudlinkio parengta metodinė medžiaga Kaip ruošti
vaikus, nelankančius tikybos pamokų, sakramentams.
|
|
Prisimenant
popiežių
Joną Paulių II
Juozas Aukštaitis
|
Mokytojo Zigmo Tamakausko,
dalyvaujant tikybos mokytojai
Irenai Grigienei, gyvoji pamoka,
nušvietusi Jono Pauliaus II
gyvenimo bei veiklos tarpsnius
|
Popiežiaus Jono Pauliaus II netektį skaudžiai išgyveno
visa Lietuva. Tai vienaip ar kitaip stengėsi pažymėti ir mūsų šalies
mokyklinio jaunimo dauguma, kurios dar nepalietė abejingumas, kurios
dar nenulūžę dvasiniai sparnai. Kauno Nemuno vidurinėje mokykloje
tikybos mokytojas Egidijus Randis Petrašiūnų bažnyčioje organizavo
mokiniams šv. Mišių susikaupimo valandėlę, Saulės gimnazijoje,
Ąžuolo, Stasio Lozoraičio, Vilijampolės, Juozo Urbšio ir kitose
bendrojo lavinimo mokyklose per gedulo dienas garbingiausiose vietose
buvo išstatytas Jono Pauliaus II portretas su šalia uždegtomis žvakėmis,
buvo išjungti mokyklų skambučiai, vyravo rimtis ir susikaupimas.
Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventovę, aukojant šv. Mišių auką
už Popiežių, taip pat užpildė miesto mokyklų mokiniai.
|
|
Piligriminiai
vaikų ir už vaikus
žygiai į Kryžių kalną
Inesė RATNIKAITĖ
|
Gegužės 27-28 dienomis
sunkų kryžių ant savo pečių
nešė moksleiviai iš Radviliškio
|
Kryžių kalnas, esantis netoli Šiaulių, visais
metų laikais traukia maldininkus. Nešini dideliais kryžiais ar saujoj
telpančiais kryželiais, žmonės ateina, atvažiuoja su savo skausmais,
rūpesčiais, prašymais, padėkomis. Pavasario pabaiga, vasara, rudens
pradžia piligrimų metas. Tikrovė rodo, kad piligriminės kelionės
į Kryžių kalną neretai yra susijusios su vaikais.
|
|
Kam
reikalingas kelias,
jei jis neveda į Šventovę?
|
Architekto Kęstučio Pempės
sukurta viena iš bažnyčios
interjero detalių
Domeikavos bažnyčioje
|
Visoje architektūros įvairovėje bažnyčia yra pats
kilniausias žmogiškasis statinys. Nes tai yra Dievui skirta šventovė.
Versdami vietovių istorijos puslapius rasime metus, kada buvo pradėta
statyti viena ar kita bažnyčia, datas, kai jas degino, griovė ir
vėl atstatė.
Prieš bažnyčios statymą, kaip ir prieš bet kurio
kito nuveikto darbo pradžią, pirmiausia būna mintis, idėja. Dažniausiai
ji būna padiktuota to meto, aplinkybių, valstybinio, tautinio ar
asmeninio įvykio, o kartais ir paties Dangaus.
|
|
Referendumas
patvirtino Bažnyčios įtakos stiprėjimą Italijos visuomenėje
Mindaugas BUIKA
|
Mes visi buvome embrionais
skelbė kvietusiųjų susilaikyti
nuo balsavimo referendume
katalikiški plakatai
|
Didelio tarptautinio dėmesio susilaukęs birželio
12-13 dienomis Italijoje surengtas referendumas dėl Medicininės
paramos reprodukcijai (dirbtinio apvaisinimo) įstatymo paskelbtas
neįvykusiu, nes balsavime dalyvavo tik 26 proc. rinkėjų iš būtino
bent 50 proc. Šie rezultatai vertinami kaip didelė Italijos Katalikų
Bažnyčios pastoracinė ir kartu politinė pergalė, nes hierarchai
ragino boikotuoti referendumą, kuriuo norėta atšaukti piktnaudžiavimą
žmogaus embrionais griežtai kontroliuojantį įstatymą.
|
|
Sunki
nuodėmė padlaižystė
Jonas Kazimieras BURDULIS
O bailiams, neištikimiems, nešvankėliams, žudikams,
ištvirkėliams, burtininkams, stabmeldžiams ir visiems melagiams
skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji
mirtis (Apr 21, 8).
Didžiajai visuomenės daliai dažnai būna nesuvokiama,
kaip ir kodėl prie valdžios vairo prasibrauna korumpuoti, menkų
sugebėjimų ir žemos moralės politikai. Kodėl žmonės už juos balsuoja?
Atsakymas nėra nei akivaizdus, nei paprastas. Aišku viena jeigu
žmonėms sunku susigaudyti jų pačių reikaluose, jeigu jų jausmai
ir protas nukreipiami tik politikams naudinga linkme, jeigu žmonės
nesugeba tiems nesąžiningiesiems pasipriešinti, tai jiems telieka
žiūrėti, kaip sukčiai juos apgaudinėja, ir tuščiai širsti bei piktintis,
kad vėl liko apgauti.
|
|
Polka
be pabaigos
Petras KATINAS
|
Primiršta leksika
Jauniaus Augustino piešinys
|
Pilna mozių nėra tautos, rašė mūsų išeivijos
poetas Antanas Gustaitis. Parašė, ir kaip pirštu į akį dūrė. Dar
niekada Lietuvoje nebuvo tiek daug mozių. Ne tiktai nuo sovietinių
laikų užsilikusių, bet ir naujokų. Aišku, pirmiausia senosios nomenklatūros
šulas, kertinis akmuo, visada iš visų situacijų išplaukiantis sausas,
okupacijos valdžiai 50 metų tarnavusios komunistų partijos pirmasis
sekretorius, buvęs Prezidentas, vadinamųjų socialdemokratų vadas,
didysis statybininkas, Premjeras ir t.t. Skaitant Vakarų spaudos
komentarus, kuriuose džiaugiamasi, kad po rožių revoliucijos Gruzijoje,
oranžinės Ukrainoje, pagaliau Kirgizijoje krito, tiksliau, buvo
priversti pasitraukti mūsų Premjero bičiuliai nuo anų išvystyto
socializmo metų E.Ševardnadzė, L.Kučma ir A.Akajevas, kartais net
juokas apima. Esą juos nuvertus komunistinių stumbrų ar dinozaurų
beveik ir nebeliko.
|
|
|