|
,,Tikiu, kad mirdamas nenumirsiu...
Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ
Ar jūs patikėsite, kokia gyva švento atminimo Jono Pauliaus II dvasia nuošaliame Seirijų miestelyje? Dar to nežinodama, iš karto priėmiau Lazdijų dekanato ,,Caritas vedėjos Aldonos Valiukevičienės pasiūlymą nuvykti į Genutės Rimšienės Seirijų parapijos Caritas reikalų vedėjos surengtą parodą Šventajam Tėvui atminti. Mus pasitiko besišypsanti, gerumu spinduliuojanti moteris. Susipažinome. Šį darbą ji dirba nuo 1989 metų. Per tiek laiko būta visko. Iš pradžių karitiečių buvo per 20. Jos lankė vienišus senelius, prausė, gydė, net malkas kapojo. Karitietės organizavo maldininkų išvykas į Šiluvą, Tytuvėnus, Aušros Vartus; laidotuvių apeigas, giedojo, atgaivino religinių švenčių minėjimus, subūrė du moterų ansamblius, du dramos būrelius, parengė daug programų. Niekada nesigyrė savo pasiekimais, dirbo kantriai ir tyliai. Šiandien jų tik penkios belikusios. Tačiau padėti pagrindai nesunyko, bet plečiasi, auga. Ir toliau kartu su Seirijų parapijos metraštininku Juozu Petrausku, kelionių pėsčiomis į Sūduvos šventovę Kryžius organizatoriumi, aktyviai dalyvauja ir ,,Caritas moterys. Minimi žymių kraštiečių jubiliejai, kaip antai: prelato Juozo Laukaičio, kun. Juozo Židanavičiaus ir kitų. Visiems renginiams Genutė pati rašo scenarijus. Dar vaikystėje svajojusi tapti mokytoja. Svajonės išsipildė: ji lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja dirbo Seirijuose 41 metus. Šiandien G.Rimšienė pensininkė ir savo literatūrinius sugebėjimus pritaiko karitatyvinėje veikloje. Be scenarijų rašymo, ji gabius vaikus moko tapti jaunaisiais korespondentais. Viena jų, septintos klasės mokinė Erika Žėkaitė, aktyviai rašo į žurnalą ,,Žvaigždutė. Genutė turi surinkusi per septynis tūkstančius knygų: 2251 paaukotos suaugusiųjų ir vaikų, likusios - jos šeimos. Daug nurašytų knygų padovanojo buvusi darželio vedėja Gitana Jurčiukonienė, nemažai karitietė Monika Kunigonienė. Nors miestelyje yra dar dvi bibliotekos, bet ir šioje skaitytojų netrūksta, jų beveik 400. Pagrindiniai skaitytojai mokiniai, o sekmadieniais ateina ir kaimo žmonės. Bibliotekoje yra nemažai religinio turinio knygelių, kurias Genutė rekomenduoja paskaityti, taip pat katalikiškų žurnalų, laikraštis ,,XXI amžius. Pastarąjį prenumeruoja nuo pat pirmojo numerio, toliau tęsia šviesaus atminimo kun. Jurgio Sventicko pradėtą šio laikraščio platinimą. Kiekvienas skaitytojas suranda savo knygą.
Jau tradiciniu tapo renginys - Atvelykio šventė vaikams. Jai Genutė rengėsi ir šiais metais. Tik vis kankino nerimas dėl silpnos Jono Pauliaus II sveikatos. Klebonas kun. Vytautas Insoda padovanojo pintinę kiaušinių, kitus atnešė karitietės. Genutė kiaušinius nudažė. Į šventę sugužėjo 16 vaikų. Dar ne visi žinojo apie Popiežiaus mirtį. Pranešusi liūdną žinią, ji papasakojo apie Šventojo Tėvo vaikystę, lietuvių kilmės motiną, vedė susikaupimo valandėlę, visi pasimeldė prie Jono Pauliaus II portreto. Moteris išvydo, kaip vaikų akyse sužibėjo žiburiukai, tarsi danguje žvaigždelės, visi nurimo, susikaupė. Šventės scenarijus pasikeitė. Organizatoriai parengė krepšelius su kiaušiniais, vaisiais, saldumynais ir išnešiojo savo pažįstamiems vaikams. Šia gerumo akcija vaikai džiaugėsi ir ją vertino geriau už linksmybes. Tą dieną ir kilo mintis surengti parodą apie popiežių Joną Paulių II. Paroda veikia apie pusantro mėnesio. Ją lankė žmonės ne tik iš mūsų rajono, bet ir iš Alytaus, kitų miestų. Dėka tų pačių lankytojų, šiandien ji daugiau trečdaliu atsinaujinusi: atnešami vis nauji ir nauji eksponatai. Kambario centre, prie didžiulio Popiežiaus paveikslo, kuriame jis laimina Lietuvą, dega žvakelė. Ant stalų išdėstyti karpiniai iš laikraščių, žurnalų, knygos, nuotraukos, kiti eksponatai. Pirmiausia pristatoma Karolio Vojtylos tėvai, jo vaikystė, eilėraštis ir Popiežiaus bendravimo su vaikais akimirkos; komiksai, kuriuose pavaizduotas turbūt pirmas Popiežius ir vienintelis dvasininkas. Daug medžiagos surinkta apie Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje: straipsniai, užfiksuoti nuotraukose įspūdžiai, kunigai, rengę šį susitikimą. Čia eksponuojamos lietuvių dovanos: mažiausios knygos nuotrauka, kuri įtraukta į Lietuvos rekordų knygą, ekslibrisai, poetų eilėraščiai, fotografija apie tai, kaip iš Šventežerio seniūnijos, Babrų kaimo, kilęs medžio drožėjas V.Valiukevičius su šeima dovanoja Popiežiui savo dirbinius. Atskirą stendą apie garbaus svečio viešnagę mūsų šalyje parengė poetė Genė Kreipavičiūtė. Danutė Žėkaitė, G. Rimšienės buvusi mokinė, padovanojo parodai savo rinkinuką storą segtuvą apie Šventąjį Tėvą. Yra Genutės vyro dokumentai, kurių reikėjo vykstant į susitikimą Lomžoje, K.Vojtylos nuotrauka, tik ką išrinkto Popiežiumi, daug relikvijų, suvenyrų, palaimintų jo paties ranka, Genutės mokinio arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus atsiminimai ir daug kitų eksponatų. Beje, ji turi ir Jono Pauliaus II pašventintą rožinį.
Labai giliai sujaudino Šventojo Tėvo nuotrauka, kai jis paskutinį kartą, Didijį penktadienį, mazgoja kardinolams kojas, ir jo tą dieną parašytas eilėraštis ,,Aukoju savus kentėjimus.
Paroda užbaigiama naujojo popiežiaus Benedikto XVI eros pradžia, Jono Pauliaus II darbo tąsa, pasakojimu apie po jo mirties sukurtą kino filmą ,,Karolis, žmogus, tapęs Popiežiumi, sidabrinės vieno euro monetos su Jono Pauliaus II atvaizdu nuotrauka.
Nėra galimybės išsamiai papasakoti apie šią parodą. Geriausia patiems aplankyti ir Jono Pauliaus II nemirtingą dvasią pajusti savo širdimi. (Informacija tel. 58284, darbo laikas: pirmadieniais ir penktadieniais 11-15 val., sekmadieniais 10-12 val.)
Dar noriu papasakoti apie ypatingą Genutės susitikimą. Popiežiaus kelionės į Lietuvą vienas organizatorių buvo monsinjoras dr. Gintaras Grušas. Jo tėvas, kilęs iš Lazdijų rajono Ročkių kaimo, Pranas Grušauskas (tokia buvo pavardė prieš išvykstant į Ameriką), monsinjoro tėvas Genutės mokytojas. Tuo metu ji mokėsi Miroslavo pradinėje mokykloje. Kai Seirijų bažnyčioje buvo koncelebruotos šv. Mišios už Grušauskų giminę, su savo mokytoju po 65 metų susitiko ir Genutė. Tai buvo labai jaudinančios, malonių prisiminimų akimirkos. Tada mokytojo sūnus, mons. G.Grušas padovanojo moteriai sidabrinius škaplierius su arkangelo Mykolo atvaizdu, palaimino.
Lankydamasi parodoje, jaučiau gėrio, ramybės ir meilės dvelksmą, prieš kuriuos tampa bereikšmiai materialiniai turtai, žemiškos problemos ir dvasinis skurdas. Kviečiu skaitytojus įsiklausyti į Jono Pauliaus II žodžius:
Karolis Vojtyla
Aukoju savo kentėjimus...
Esu pasenęs,
bet nebijau mirties.
Esu susirgęs,
bet savo kryžių nunešiu ligi galo.
Vengiate paskutinės tiesos,
bet kada nors patys pažvelgsite jai į akis.
Negalima duoti iš savęs daugiau negu viskas.
Šiandien, Didįjį penktadienį, ašai, žmogus,
atiduodu iš savęs viską.
Ką reiškia tas ,,viskas,
matote patys savuose ekranuose.
Kalbėsiu jums,
kol kas nors norės suteikti man balsą.
Tikrai tikiu,
kad mirdamas nenumirsiu...
Manau, jog tada, prieš du tūkstančius metų,
ne vienas pirmo Kryžiaus Kelio
liudytojas
girdėjo ore tą patį.
Iš lenkų kalbos vertė Antanas Preibys
Seirijai, Lazdijų rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|