Atnaujintas 2005 birželio 17 d.
Nr.47
(1348)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Prisimena lageriuose žuvusius bendražygius

Koplytstulpis žuvusiems
Kolymoje atminti pastatytas
L.Ščiuckos tėviškės lauke

Pamaldos už žuvusiuosius gegužės 15-ąją vyko puošnioje, 1928 metais statytoje Sasnavos Švč. M. Marijos Vardo bažnyčioje. Šv. Mišias už kankinius aukojo šios bažnyčios klebonas kun. Arvydas Liepa.

Sasnavietis Leonardas Ščiucka nuo mažens patarnaudavo šv. Mišioms Sasnavos bažnyčioje. Kai jam buvo dvylika metų, už sovietinių agitacinių plakatų plėšymą jį sulaikė milicija. Tardydami vertė liudyti, kad šį „nusikaltimą“ darė klebono raginamas. Leonardas buvo ištvermingas - „kaltę“ prisiėmė tik sau.

Už tai, kad tėvynę mylėjo, L.Ščiucka 1948 metais okupantų buvo nuteistas. Bausmę atliko atšiaurioje Kolymos žemėje. Daugelis iš ten į Lietuvą grįžo ligų kamuojami: šachtose dirbusius vargino plaučių silikozė, nuo bado ir šalčio nusilpę organizmai, nuo sunkaus darbo kamuodavo sąnarių ligos. Daugelis amžiams liko įšalo žemėje: mirė nuo bado, žuvo užgriuvusiose šachtose, statybų tranšėjose.

Kolymoje žuvusiems atminti L.Ščiucka savo tėviškės lauke pastatė iškilų koplytstulpį. Mes, grupė kolymiečių iš Kauno, Marijampolės ir Sasnavos, taip pat visa L.Ščiuckos šeima meldėmės už toje akmeninėje žemėje žuvusiuosius ir į Lietuvą niekada nebegrįžusiuosius. Jie už tėvynės laisvę kovojo ir turėjo viltį dar pamatyti mylimą žemę – Lietuvą. Po pamaldų važiavome į Barštinę, prie koplytstulpio. Klebonas kun. A.Liepa paminklą pašventino. Skaitėme politinių kalinių poetų eiles, rašytas išsiilgtai tėvynei, Leonardo Andriekaus žodžius, skirtus žuvusiems partizanams:

Pilėnų broliai, Pilėnų sūnūs,
po kraujo krikšto iš kibirkštėlių
įsiliepsnokit žaibų ugnim!
Įsiliepsnokit ir mus apšvieskit,
keliaujančius nakties krantais.
Pilėnų broliai, Pilėnų sūnūs,
jūs būkit mūsų kelių žibintai,
kelių per kraują ir aušrą naują.

Sugiedojome giesmę „Marija, Marija“, Lietuvos himną. Ir bažnyčioje, ir prie paminklo „Kolymos“ bendrijos vėliavą išdidžiai laikė L.Andriekaus vaikaitis.

Kiekvienais metais pirmą šeštadienį po birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos - mes, bendrijos „Kolyma“ nariai, renkamės Rumšiškėse. Džiaugiamės sutikę dar gyvus, dažnai amžiaus ir ligų pažeistus, bendravargius. Gaiviname dvasią giedodami Lietuvos himną, dainuodami širdžiai mielas tremtinių dainas, Rumšiškių muziejaus koplyčioje išklausome šv. Mišias, kurias dabar aukoja mons. dr. Artūras Jagelavičius. Šiuose susibūrimuose dalyvauja visa Ščiuckos šeima. Džiaugiamės, kad jaunimas ima pavyzdį iš tų, kurie moka tėvynę mylėti.

Elvyra PLIUPELYTĖ,

Aleksandra ČIURLIENĖ,
bendrijos „Kolyma“ narės

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija