Atnaujintas 2005 birželio 17 d.
Nr.47
(1348)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Nes jūs palaiminti

Atsinaujinimo diena su Palaiminimų bendruomene

Palaiminimų bendruomenė iš Prancūzijos vienija įvairių pašaukimų ir tautybių žmones. Jų veiklas – be galo plati. Apie juos galima daug rašyti, bet labiausiai reikėtų juos pamatyti: tą juodut juodutėlį žmogų iš Afrikos, jo žodžius, kuriuos tarė lietuviškai: „Jėzus yra gyvas!“. Tą senyvą barzdotą kunigą, su galinga aistra šokantį Dievui, keliantį rankas šlovinimui ir aistringai (vėl aistringai – ne veltui ispanas !) kviečiantį ne slėptis, o eiti į pasaulį skelbti gyvąjį Dievą. Šitaip veikia Dvasia – su jėga.

Bendruomenės gyvenimo centras – Eucharistija ir Švenčiausiojo Sakramento adoracija, tai iš čia žmonės semiasi begalinės jėgos savo keliui.

Pranašystės… Kai girdi jų žodžius, supranti, kokių neįtikėtinų dovanų duoda Dievas tiems, kurie Jį myli.

O Šventoji Dvasia tiesiog liejasi viršum minios…

… Ji atsiklaupė prieš mergaitę vežimėlyje ir uždėjo jai rankas ant galvos. Galėjai tiesiog justi, kaip veikia Dvasia. Niekados nepamiršiu to vaizdo.

Žmonės, pasiaukoję Viešpačiui ir broliams.

Šokantys Dievui žmonės. Pranašaujantys žmonės. Besimeldžiantys. Adoruojantys. Liūdintys. Besidžiaugiantys. LAIMINGI.

Gyva, atvira Dievui bendruomenė. Džiaugsmingas buvimas Jame. Palaimingas tarnavimas Jam.

„Dievas visada tave mylėjo, o tu to nežinojai“, – vis skamba mano ausyse žodžiai. Jis… visada… tave… mylėjo. O tu nežinojai.

„Ką tu renkiesi – žodžius: „Aš prakeiktas“ ar „Palaimintas aš“ ? Kuo tu tiki? Ant ko statai savo gyvenimą?“ Tai žodžiai iš vienuolės Rafael Mile mokymo.

Nepamiršiu to šokio, kurį šoko visi: Antanas iš „Gyvųjų akmenų“, iškėlęs galingas rankas, jo dukra su sūneliu ant rankų, šoko tėvas Luisas Matosas – tas barzdotasis kunigas… Mes visi šokom taip, kaip tegali šokti žmonės, kurie žino, kad viskas yra atiduota į Jo rankas: ši diena, ši akimirka, Žodis, prisilietęs prie mūsų širdžių ir gyvenimo duona trapi.

„Jūs palaiminti“, – kartojo jie ir kartojo.

Tai buvo giesmė, tai buvo malda, tai buvo žinia mūsų širdžiai: PALAIMINTI JŪS!

Jūs, kurie liūdite. Jūs, tyraširdžiai. Jūs, vaikeliai. Ir krito nuo manęs tas bjaurus menkavertiškumo luobas – nes aš palaiminta, palaiminta, PALAIMINTA!

Malda, kuriai buvome kviečiami – atnešti Viešpačiui tas savo gyvenimo sritis, kurios toli gražu neatrodo palaimintos, atvirkščiai - jos kaip išdžiūvusi žemė šaukiasi lietaus… Ir tas lietus yra Jėzus.

Dar ilgai prisiminsiu tą dieną: salę, pilną šviesos ir šokio, – to beprotiško šokio Dievui.

Renginį organizavo „Gyvųjų akmenų“ bendruomenė. Kita atsinaujinimo diena numatoma spalio mėnesį.

Palaiminimų bendruomenės interneto svetainės adresas: www.beatitudes.org.

Eglė PEREDNYTĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija