| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Referendumas patvirtino Bažnyčios įtakos stiprėjimą Italijos visuomenėje Mindaugas BUIKA
Didelio tarptautinio dėmesio susilaukęs birželio 12-13 dienomis Italijoje surengtas referendumas dėl Medicininės paramos reprodukcijai (dirbtinio apvaisinimo) įstatymo paskelbtas neįvykusiu, nes balsavime dalyvavo tik 26 proc. rinkėjų iš būtino bent 50 proc. Šie rezultatai vertinami kaip didelė Italijos Katalikų Bažnyčios pastoracinė ir kartu politinė pergalė, nes hierarchai ragino boikotuoti referendumą, kuriuo norėta atšaukti piktnaudžiavimą žmogaus embrionais griežtai kontroliuojantį įstatymą. Po referendumo duotame interviu Vatikano radijui Italijos episkopato vadovas kardinolas Kamilas Ruinis sakė, kad šalies gyventojai parodė pakankamą brandą ir meilę gyvybei bei nepasitikėjimą mokslu, kuris bando manipuliuoti ta žmogiškąja gyvybe. Jis taip pat pabrėžė, jog ginant gyvybę vienybę parodė ne tik Bažnyčia, bet ir daugelis pasauliečių žmonių, tarp jų ir žinomi kultūros, visuomeninio gyvenimo ir politikos atstovai, kurie ryžtingai palaikė esmines žmogiškąsias vertybes. Žinoma, kova toje kampanijoje buvo nelengva, nes, kaip katalikų žinių agentūrai Zenit nurodė Italijos gyvybės gynimo sąjūdžio viceprezidentas Fabijus Musinis, dalyvauti referendume ir balsuoti taip ragino laicistiniai inteligentai, didieji laikraščiai, žinomos feministės nuo Nobelio premijos laureačių iki šou biznio atstovių. Politinėje agitacijoje čia pirmavo antiklerikalinė Radikalų partija ir demokratiniai kairieji (buvę komunistai), kurių pastangomis pavyko surinkti pakankamą parašų kiekį, kad būtų surengtas referendumas. Bet jie pralaimėjo santykiu 26 74, nes, kaip sakė Italijos kultūros ministras Rokas Butiljonė, italai nori demokratijos su vertybėmis, kurios vertina žmogaus gyvybę, ir dėl to jie atmetė referendumą. Tarp pagrindinių minėto įstatymo nuostatų, kurias norėta atšaukti referendume, yra nuoroda, jog dirbtinis apvaisinimas leidžiamas tik stabilioje santuokoje gyvenančioms heteroseksualioms poroms, kurioms nepasibaigęs vaisingumo amžius (iki menopauzės). Šiam tikslui jos gali naudoti tik savas kiaušialąstes ir spermatozoidus, o trečiųjų asmenų donorystė, kaip ir surogatinė motinystė, yra draudžiama. Vienam hormoninio gydymo ciklui gali būti sukurti tik trys embrionai ir visi trys turi būti implantuoti į gimdą kartu. Sukurtų embrionų genetinis tyrimas prieš implantaciją yra draudžiamas, taip pat draudžiamas jų užšaldymas vėlesniems tyrimams ar kamieninėms ląstelėms gauti. Už prasižengimą įstatyminėms normoms numatytos didelės piniginės baudos, medicininės praktikos suspendavimas ir netgi kalėjimo bausmė. Svarbiausia minėto įstatymo nuostata yra patvirtinimas, jog sukurtas embrionas nuo prasidėjimo momento įgyja žmogiškosios būties statusą ir todėl saugojamas nuo pasikėsinimo. Komentatoriai pastebi, kad Italijoje, kaip ir daugumoje kitų Europos šalių, veikiantis 1974 metais, beje, taip pat referendumu priimtas abortus leidžiantis įstatymas iš esmės prieštarauja dirbtinio apvaisinimo įstatyminei nuostatai dėl embrioninio kūdikio asmens teisių. Iš tikrųjų, jeigu dirbtiniu būdu sukurtam embrionui pripažįstama žmogiškoji būtis ir garantuojamas jo saugumas, tai tuo labiau turėtų būti ginamos teisės motinos gimdoje pradėtam kūdikiui, draudžiant jį sunaikinti per abortą. Todėl galima tikėtis, jog ateityje Italijoje bus keliamas klausimas ir dėl aborto įstatymo pakeitimo, ypač jei Bažnyčiai pavyks toliau stiprinti žmonių sąmoningumą ir pagarbą kiekvienai pradėtai žmogaus gyvybei. O kol kas galima pasidžiaugti, kad Italijoje Katalikų Bažnyčios pastangos pozityviai veikti visuomeninį ir politinį šalies gyvenimą duoda vaisių ir kad italai vis geriau suvokia savo katalikiškąjį identitetą.
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |