Pirmasis puslapis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Atokvėpio nebus

Petras KATINAS

Sankcijos kunigaikštienei Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Pagaliau tautos išrinktieji išsiskirstė atostogauti. Daugelis piliečių irgi lengviau atsiduso, tikėdamiesi, jog iki rugsėjo vidurio, kai prasidės parlamento rudens sesija, atsipūs nuo kasdieninių skandalų, įvairiausių komisijų, kurių per pavasario sesiją buvo prikurta neregėta gausybė, skelbiamų neva tyrimų išvadų ir visuotinio tuščiažodžiavimo. Ir kodėl gi nepilstyti iš tuščio į kiaurą, jeigu Seimas tapo tiktai Vyriausybės, tiksliau, Premjero pastumdėliu. Tokia padėtis būti paklusnaus piemenuko vietoje, aišku, netenkina Seimo Pirmininko, kuris per savo paties bičiulį Seimo Audito komiteto pirmininką A.Skardžių ėmė kastis po paties „amžinojo“ Premjero pamatais. O tas kasimasis „amžinajam“ gali baigtis labai blogai. Nes nuodėmių jo veikloje atrasti – vienas juokas. Tada pasirodytų, kad buvusio ūkio ministro išdaigos tėra tiktai gatvės politikieriaus žaidimėliai smėlio dėžėje. Faktiškai per praėjusią sesiją parlamentas nieko daugiau ir neveikė, tiktai svarstė savo „prisiatostogavusių“ seimūnų reikalus, kūrė komisijas ir laužė ietis dėl buvusio ūkio ministro ir „darbiečių“ lyderio interesų supainiojimo, jo aukštųjų mokslų diplomų ir t.t. Tačiau politinio poilsio nebus. Iš tekančios saulės šalies sugrįžusiam ir pasisėmusiam papildomų jėgų faktiškai vienvaldžiam Lietuvos vadovui – Premjerui politinės batalijos vėl suliepsnos. Pirmiausia, aišku, jeigu Prezidentas nepraras savo ryžto dėl „gintarinės ledi“ pradėtos nuosavos užsienio politikos vykdymo, valdovui teks spręsti, ką daryti su savo ministrų kabineto nare rusų kunigaikštiene. Tuo labiau kad pastaroji už savo ministerijos, tiksliau pasakius, už visų mokesčių mokėtojų pinigus per visas žiniasklaidas paskelbė didelės apimties straipsnius, kaip ji, lankydamasi Kaliningrade, rūpinosi Lietuvos žemdirbių reikalais, ypač pabrėždama, jog meilė Rusijai, tai yra buvusiems šeimininkams, yra vos ne didžiausia dorybė. Ir nepamiršdama pridurti, kad tokiai jos „užsienio politikai“ pritaria ir Premjeras. Žinoma, kunigaikštienė tuo klausimu nemeluoja. Tokiai jos pozicijai pritaria ne tik Premjeras. Vien tai, jog Seimo Užsienio reikalų komitetas, vadovaujamas vieno socialdemokratų lyderių J.Karoso, net nebandė svarstyti K.Prunskienės atvirai vykdomos prorusiškos politikos, daug ką pasako. Esą tai ne šio komiteto reikalas – tegul sprendžia Vyriausybės vadovas. Tačiau rusų kunigaikštienė yra ne tiktai ministrų kabineto, bet ir Seimo narė. Todėl tikriausiai nieko nebus daroma „valstietės“ adresu. Premjeras jau tarė savo žodį. Mat nusprendė, kad kai kurie ministrai „daugiau derintų savo veiksmus“ su Užsienio reikalų ministerija. Taip Prezidentas vėl buvo nustumtas už borto. Tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Anot kai kurių socialdemokratų veikėjų, Prezidentas ir taip jau gavo savo dalį – juk ūkio ministro V.Uspaskicho jau nebėra, o atstumti tokį vertingą kadrą kaip K.Prunskienė būtų pernelyg didelė prabanga ir kur kas didesnis nuostolis.

Šiaip ar taip, socialdemokratams atsiveria naujos perspektyvos. Netekę vado labai svarbioje Ūkio ministerijoje, „darbiečiai“, kurie ir sulindo į Seimą tik dėl savo kišenių papildymo, aiškiai pasimetė. Juk dabar iš penkiolikos milijardų valstybės biudžeto kuo didesnį kąsnį atsikąs kiti. O norinčiųjų – daugybė. Tai pirmiausia daugiatūkstantinė valdininkų armija, kurios vadams ir paprastiems pavaldiniams vis dar maža ir taip nuolat didinamų atlyginimų, valdiškų automobilių savo malonumui važinėjant po tolimiausias šalis ir kitų gėrybių. Pirmiausia atsikąs Premjero partijos aktyvas. To aktyvo nebaugina netgi prielaidos, kad „darbiečiai“ gali pasitraukti iš valdančiosios koalicijos. Tik vargu ar taip atsitiks. Bent jau iki savivaldybių rinkimų.

O kol kas gudrūs įvairiausių politinių intrigų ir užkulisinių žaidimų ministrai socialdemokratai jau pradėjo „vajų“, viliodami Darbo partijos narius perbėgti pas juos ir kartu „dirbti Lietuvos labui“. Bent jau taip savo perbėgimą pas socialdemokratus pavadino Liberaldemokratų frakcijos narys Albertas Sereika. Pasak Socialdemokratų frakcijos seniūno J.Oleko, A.Sereika bus labai naudingas partijai ir daug gerų darbų padarys jos labui. Gal atras kokį popierių, kompromituojantį kokį nors opozicijos veikėją. Juk patirtį turi. Pakanka prisiminti vieną tokį dokumentą apie „Alitos“ įmonės privatizavimo peripetijas, kurį buvo atnešęs buvusiam savo geradariui R.Paksui. Pastarasis dabar jaučiasi įžeistas dėl tokio partijos bičiulio nedėkingumo, bet ginklų nesudeda. Prasidėjus bruzdėjimui Liberalų ir centro sąjungoje, R.Paksas jau paragino visus nepatenkintuosius A.Zuoku pereiti į jo partiją ir Seimo frakciją.

Taip gali atsitikti iš tiesų. Tiktai kur pasuks nepatenkintieji, dar visiškai neaišku. Tuo labiau kad sostinės meras nė negalvoja trauktis, o atskalūnams pademonstravo savo galią. Praėjusį pirmadienį Liberalų ir centro sąjungos valdyba pašalino iš partijos ne ką kitą, o vieną didžiausių savo oratorių, tikrą Ciceroną – Kęstutį Glavecką. Anot tuomet laikinojo partijos vado V.Bogušio, „už partijos sprendimų nevykdymą“. Bet ir V.Bogušis jau nebe laikinasis vadas. Mat įsismaginęs A.Zuokas vėl atkūrė savo vadovavimą partijai, nors savo įgaliojimus buvo sustabdęs iki rugpjūčio 15-osios. Pasak A.Zuoko, sugrįžti vadovauti sugalvojo ne jis pats, o to prašyte prašė, vos ne maldavo partijos vadovybė, rajonų ir miestų skyrių vadovai ir, aišku, partijos eiliniai. Kur dabar pasuks K.Glaveckas, prie ko prisiglaus, dar nežinia. Gal paseks A.Sereikos pavyzdžiu. Nes, anot Socialdemokratų frakcijos seniūno J.Oleko, partija mielai priglaus visus perbėgėlius ir suteiks jiems galimybę kopti į politikos aukštumas. Be to, K.Glaveckas – beveik savas žmogus. Juk buvo net „atsiskyrusios“ Lietuvos komunistų partijos centro komiteto narys, o savo gražbylyste nenusileidžia pačiam Č.Juršėnui. Neatsitiktinai pats amžinasis vadas savo knygoje „Lietuviškos skyrybos“ labai šiltai šalia K.Prunskienės, „liaudies rašytojo“ V.Petkevičiaus, V.Beriozovo, V.Paleckio paminėjo ir K.Glavecką. Galimas ir dar vienas variantas – K.Glaveckui bandyti kurti savo partiją. Kuo gi jis blogesnis už suvirintoją iš Kėdainių? Tuo labiau kad dar ir profesorius. Visa bėda, kad neturi tiek pinigų, kiek V.Uspaskichas. Tuo tarpu kiti Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariai V.Čepas, G.Šileikis, P.Auštrevičius ir V.Grubliauskas (visuomenėje daugiau žinomas Kongo pravarde), anksčiau pareiškę stabdantys savo narystę, kol iš jos nepasitrauks A.Zuokas, palikti partijoje. Bent jau kol kas.

Aišku, tokios tarpusavio rietenos Liberalų ir centro sąjungoje naudingiausios socialdemokratams. Pirmiausia todėl, kad nustumiami į šoną politiniai varžovai. Dabar belieka sukelti panašią situaciją ir gerokai pasimetusių Darbo partijos narių gretose. Ir visai nesibaiminant, kad rinkėjai nusisuks nuo neokomunistų. Juk faktiškai tas kairiųjų elektoratas, balsavęs už „darbiečius“ ar „valstiečius“, - vienas ir tas pats. Ir tam elektoratui visai nesvarbu, kad išmintingiausiojo Premjero vadovavimo metu Lietuva iš reklamuojamo „Baltijos tigro“ pagal bendrojo vidaus produkto augimą atsidūrė paskutinėje vietoje po Latvijos ir Estijos. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas per pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 5,7 proc. Per tą patį laikotarpį Latvijoje BVP išaugo 7,4 proc., o Estijoje – 7,2 proc.

Kokias gi galima padaryti išvadas iš Seimo pavasario sesijos nuveiktų darbų? Betgi jokių darbų ir nebuvo. Tą pripažino net pats Č.Juršėnas, tiesa, kaip visada savo šnekas apvilkdamas jo koalicijos „didžiais“ darbais. Tiesa, tą neveiklumą ir rietenas priskirdamas nemažos dalies naujųjų Seimo narių nepatyrimui. Kitaip tariant, interesų nesuderinimui. Bet kaip juos suderinti, jeigu pirštai tik į save linksta? Todėl Č.Juršėno viltys, kad pailsėję egzotiškuose kraštuose parlamentarai rudenį kibs į darbus pasiraitoję rankoves, tėra skirtos tiktai naivuoliams. Aišku, atskirų Seimo narių „iniciatyvų“ tikrai netrūks. Štai nušalintojo prezidento R.Pakso šlovintoja A.M.Pavilionienė pareiškė, jog turi būti įteisintos gėjų ir lesbiečių santuokos! Mat, pasak šios profesorės, „jei Dievas sukūrė tokius žmones ir jie nori gražiai gyventi, tai mūsų uždavinys – jiems padėti“. Dar daugiau, A.M.Pavilionienė išdėstė, kad reikėtų įteisinti ne tiktai gėjų „santuokas“, bet ir vaikučių įvaikinimus tose „šeimose“. Pasak parlamentarės, vaikas, augantis gėjų ir lesbiečių „šeimoje“, bus apgaubtas meile ir rūpesčiu… Kuo gi tada lietuviškoji libdemė skiriasi nuo Ispanijos socialistų, įteisinusi panašias „iniciatyvas“? Todėl, be jokių prognozių, jau pakankamai aišku, kad stumdymasis prie lovio dar labiau padidės. O tikėtis, kad valdančioji koalicija žlugs, nors jos partneriai žiūri vienas į kitą tarsi išalkę vilkai, mažai vilties. Anot vieno žinomo politologo, „šakalų puota“ tęsis iki kadencijos pabaigos. Ir, deja, tas stumdymasis, absoliutus aukščiausiosios valdžios nesiskaitymas su savo piliečiais, kurių nemažos dalies gyvenimas kupinas baisių nepriteklių ir vargų, dažnai siekiančių net biologinio egzistavimo ribą, tęsis. Bent jau iki tol, kol sergančios ir nupilietintos visuomenės ląstelės atgis ir atgaivins visą valstybės organizmą.

© 2005 "XXI amžius"