Pirmasis puslapis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Dievas myli ne mirtį, bet savo sukurtą gyvybę

Popiežius Benediktas XVI sekmadienį pasmerkė teroristinius aktus Londone, o pirmadienį pradėjo atostogauti

Popiežius Benediktas XVI pirmadienį pradėjo savo atostogas Italijos Alpėse, Las Kombas miestelyje EPA-ELTA nuotrauka

Praeitą sekmadienį, liepos 10 dieną, popiežius Benediktas XVI pasmerkė barbariškus teroristinius pasikėsinimus Londone.

„Mus visus slegia gilus skausmas dėl žiaurių teroristinių pasikėsinimų Londone praėjusį ketvirtadienį. Meldžiamės už žuvusiuosius, sužeistuosius ir jų artimuosius. Meldžiamės taip pat ir už teroristus: Viešpats tepaliečia jų širdis. Visiems, kurie kursto neapykantą ir vykdo šiuos pasibaisėtinus išpuolius, sakau: Dievas myli ne mirtį, bet savo sukurtą gyvybę. Vardan Dievo, liaukitės!“ – sakė Šventasis Tėvas.

Ant monetos - kardinolo
V. Sladkevičiaus kvietimas gyventi gerumu ir viltimi

Į apyvartą išleista 50 litų proginė moneta, skirta kardinolui Vincentui Sladkevičiui

Valstybės dienos išvakarėse Lietuvos bankas išleido sidabrinę 50 litų monetą, kurioje pirmą kartą vaizduojama daugelio Lietuvos žmonių pažinota asmenybė - šviesaus atminimo kardinolas Vincentas Sladkevičius.

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino, kolekcinė moneta - viena gražiausių iš 43 banko išleistų proginių monetų. Jos reverse dailininkas Giedrius Paulauskis pavaizdavo 2000 metais mirusio kardinolo portretą ir herbą. Monetos averse - stilizuotas Kristaus kančios ženklas, o briaunoje - dvasininko žodžiai: „Gyvenkime gerumu ir viltimi“.

Paminklas primins laisvės kovotojus

Netiesa, kad jaunoji karta abejinga patriotizmo idėjoms – šventėje su verteranais šauliais dalyvavo ir jaunieji šauliukai

Keturvalakiai. Šventoriuje, prie Švč. M.Marijos Gimimo bažnyčios, pastatytas paminklas šio krašto partizanams, žuvusiems už Tėvynės laisvę. Jo plokštėje kaip moto parinkti vyskupo M. Reinio žodžiai „Tebus pašlovinti nenusilenkę prieš netiesą“, įrašyta per trisdešimt žuvusių Tauro apygardos partizanų pavardžių. Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną žmonės rinkosi pagerbti kovotojus ir dar prieš prasidedant iškilmėms paminklo papėdę nuklojo žiedais, užžiebė žvakeles.

Švč. M.Marijos Apsilankymo atlaidai

Gieda Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios choras, vadovaujamas tveriškio Juozo Barsteigos

TVERAI. Nemažoje medinėje Švč. M.Marijos Apsilankymo bažnyčioje, pagrindiniame altoriuje, yra Švč. M.Marijos paveikslas, visiškai analogiškas Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje esančiam stebuklingam Dievo Motinos paveikslui. Ir Tveruose Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo tituliniai atlaidai yra švenčiami labai seniai. Dar ir dabar tveriškiai, o ir aplinkinių parapijų tikintieji atlaidus vadina „Švč. Panos atlaidais“.

Vyskupas dalyvavo atlaiduose, teikė Sutvirtinimo sakramentą

Pasitinkant vyskupą Juozą Žemaitį, priekyje (iš kairės): kan.Deimantas Brogys, kan.Vytautas Vaičiūnas ir kun.Jonas Baliūnas

Šlienava. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje birželio 3 dieną vyko Švč.Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai. Diena išaušo giedra, saulėta, be debesėlių, todėl ir žmonių voros tarsi nepastebimai užpildė išdailintą bažnyčią, užtvindė gėlėmis išdabintą šventorių. Šventiškai pasipuošę, besišypsantys šlienaviškiai, klebonas garbės kanauninkas Vytautas Vaičiūnas, Aleksoto dekanas, Aukštosios Panemunės klebonas garbės kanauninkas Deimantas Brogys, Prienų klebonas kun. Jonas Baliūnas pasitiko Vilkaviškio vyskupą emeritą Juozą Žemaitį, MIC. Šv. Mišių aukai vadovavo vyskupas J.Žemaitis.

Bažnyčioje šventė atlaidus
ir Valstybės dieną

Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje atlaidų metu

GARLIAVA. Liepos 3 dieną Švč. Trejybės bažnyčioje buvo švenčiami Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai. Sumos šv. Mišias aukojo svečias iš Šakių, jaunas kunigas Jonas Cikana. Jis greit išvyks studijuoti į Romą. Šventės procesijoje apie bažnyčią ėjo daug jaunų pasipuošusių adoruotojų, parapijos tikinčiųjų. Buvo nešamos ir organizacijų vėliavos: tautinė, Tėvynės sąjungos Garliavos skyriaus, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos.

Pagerbtas Pietų Lietuvos partizanų atminimas

Peršautą partizano širdį simbolizuojantis paminklas-kryžius (skulptorius Gintaras Žilys) partizano Juozo Marazo-Žaibo žūties vietoje Kibyšių kaime Kun. Roberto GRIGO nuotrauka

LIŠKIAVA. Liepos 2 dieną vietiniai gyventojai, svečiai iš visos Dzūkijos, ypač gausios delegacijos iš Alytaus ir Kauno pagerbė Pietų Lietuvoje žuvusių partizanų atminimą. Renginys suorganizuotas dviejų naujų atminimo ir dėkingumo ženklų pastatymo proga buvusioje Dainavos apygardos Šarūno rinktinės teritorijoje. Kibyšiuose pastatytas kryžius žuvusiam partizanui Juozui Marazui-Žaibui (1924-1946) atminti, o Liepiškių kaime – paminklas Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio paskutinės vadavietės vietoje.

Atokvėpio nebus

Petras KATINAS

Sankcijos kunigaikštienei Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Pagaliau tautos išrinktieji išsiskirstė atostogauti. Daugelis piliečių irgi lengviau atsiduso, tikėdamiesi, jog iki rugsėjo vidurio, kai prasidės parlamento rudens sesija, atsipūs nuo kasdieninių skandalų, įvairiausių komisijų, kurių per pavasario sesiją buvo prikurta neregėta gausybė, skelbiamų neva tyrimų išvadų ir visuotinio tuščiažodžiavimo. Ir kodėl gi nepilstyti iš tuščio į kiaurą, jeigu Seimas tapo tiktai Vyriausybės, tiksliau, Premjero pastumdėliu. Tokia padėtis būti paklusnaus piemenuko vietoje, aišku, netenkina Seimo Pirmininko, kuris per savo paties bičiulį Seimo Audito komiteto pirmininką A.Skardžių ėmė kastis po paties „amžinojo“ Premjero pamatais. O tas kasimasis „amžinajam“ gali baigtis labai blogai.