Atnaujintas 2005 rugpjūčio 19 d.
Nr.61
(1362)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Džiaugiasi tautiečių darbu

Ūkininkas ir verslininkas
Petras Vaitaitis savo gyvenimu
Latvijoje nesiskundžia

Petras Vaitaitis, kilęs iš Biržų rajono Žvejotgalos kaimo, tačiau daugiau nei keturis dešimtmečius gyvenantis Latvijoje, savo verslą pradėjo nuo mažo gaterio. Šiandien jis – bene didžiausias darbdavys Skaistkalnėje. Savo įmonėje jis yra įdarbinęs per pusšimtį žmonių. Ne vienas jų dirbti atvyksta iš Biržų rajono. Tinginiai ir girtuokliai pas verslininką neužsibūtų. Priimdamas į darbą, pirmiausia jis paprašo naujoko dokumentų. Jeigu kyla abejonių, dar sužino, kaip jis buvo vertinamas ankstesnėje darbovietėje.

P. Vaitaičiui svarbu ne naujoko amžius ar išvaizda, bet ką jis sugeba. Priimtas į darbą, žmogus mėnesį gauna vidutinį atlyginimą. Koks bus tolesnis uždarbis, priklausys nuo jo paties. P.Vaitaičio keliami reikalavimai – dideli, tarp jo darbuotojų – daugiausia vidutinio amžiaus žmonės. Verslininkas džiaugėsi, jog lietuviai dirbdami yra kruopštesni už latvius.

Lietuvis aprodė savo įmonę. Čia viskas sudėta taip, kaip ir turi būti, ceche švaru ir jauku. P. Vaitaičio įmonė apdoroja iš Ukrainos atvežtus ąžuolus. Jų medieną supjausto ir džiovina. Skaistkalnėje gaminamos ąžuolinės durys, langai, stalai, spintos – viskas, kas yra būtina žmogaus buičiai. Gaminiai pasiekia net Japoniją. Ieškodamas jiems rinkos, P. Vaitaitis nuvyko ir į Angliją. Lietuvis visą mėnesį stebėjo, kaip dirbama užsienio firmose. Su anglais P. Vaitaitis bendravo per vertėją.

Verslininkas turi ir 1500 ha savo žemės, tarp kurios 500 ha – miškai. Lietuvis žino, kur nelengvai uždirbtus pinigus verta investuoti. Padėti į banką jie gali nuvertėti arba pats bankas gali bankrutuoti. Saugiausia, anot P. Vaitaičio, – investuoti į žemę. Lietuvis sėja grūdines kultūras, kerta mišką, tiesia kelius, stato poilsiautojams kurortinį miestelį . Apsukrus verslininkas neslepia, kad jis yra gana turtingas. Tačiau apsiperka parduotuvėse, žino prekių kainas. Dešimt metų jis neturėjo tikrų atostogų. Veiklaus vyro nedomina poilsis Antalijoje ar Kanaruose. Tinkamai atsigauti jis sugeba netoli savo namų. Tam tikras malonumas matyti aptvare besiganančius elnius, kriuksinčius šernus, stebėti gražuolius fazanus. Žvėris ir paukščius augina tam, kad turėtų kur akis paganyti. Štai kas P. Vaitaičiui yra miela.

Šiaip P. Vaitaičio dienos užimtos verslu. Ir jam neteks sukti galvos, kam jį perduoti. 65 metų lietuvis gali didžiuotis suaugusiais dukra ir sūnumi, kurie irgi vysto savo verslą. Jis turi ir vaikaičių.

Paklaustas, kas svarbiausia yra verslininkui, P. Vaitaitis sakė: „Neprarasti sąžinės. Jeigu toks būsi, nereiks po pagalve laikyti šautuvo. Aš važinėju nieko nebijodamas“. Išgirdęs, kad „XXI amžius“ sunkiai verčiasi, jis parėmė vienintelį Lietuvos katalikų laikraštį. Pasielgė kaip tikras lietuvis katalikas.

Bronius VERTELKA

Skaistkalnė, Latvija

Autoriaus nuotraukos

 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija