Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtas kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius ragina iš naujo atrasti krikščionybės jaunatviškumą

Mindaugas BUIKA

Pasaulio jaunimo dienų dalyviai prie Kelno katedros

Popiežius Benediktas XVI, kuris šiuo metu dalyvauja Vokietijos mieste Kelne vykstančiose Pasaulio jaunimo dienose, vizito išvakarėse davė išskirtinį interviu Vatikano radijui, kuriame kalbėjo apie Bažnyčios jaunatviškumą, krikščioniškojo tikėjimo svarbą jauno žmogaus savisocializacijai apie savo viltį, kad šimtams tūkstančių vaikinų ir merginų dvasinis susitikimas duos naują impulsą Europos atsinaujinimui. Klausimus Šventajam Tėvui jo vasaros rezidencijoje Kastelgandolfe rugpjūčio 14 dieną vykusiame pokalbyje pateikė Vatikano radijo vokiškosios redakcijos ilgametis vadovas jėzuitas kunigas Eberhardas fon Gemingenas. Šis vokiškai 15 minučių trukęs pirmasis dabartinio Popiežiaus interviu žiniasklaidai buvo išverstas ir Vatikano radijo ištisai transliuotas ir kitomis kalbomis, taip pat ir lietuvių kalba.

Vokietijos katalikų pasiekimai ir problemos

Mindaugas BUIKA

Kelno arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris

Šiomis dienomis popiežiui Benediktui XVI išsirengus į savo pontifikato pirmąją užsienio apaštalinę kelionę, – rugpjūčio 18-21 dienomis jis lankosi savo tėvynėje Vokietijoje, – tarptautinės visuomenės dėmesys nukrypo į Šventojo Tėvo dalyvavimą Kelno mieste vykstančiose Pasaulio jaunimo dienose. Ta proga aptarinėjama ir prieštaringa Vokietijos Katalikų Bažnyčios padėtis (finansiškai ji vis dar stipri, bet dvasiškai susilpnėjusi), pateikiama informacija apie sielovadą didžiausioje tos šalies Kelno arkivyskupijoje bei apie jos ganytoją kardinolą Joachimą Meisnerį, žinomą tvirtomis ir bekompromisinėmis nuostatomis tikėjimo klausimais.

Nužudytas Taizė bendruomenės įkūrėjas brolis Rožė

Brolis Rožė EPA-ELTA nuotrauka

Antradienį Rytų Prancūzijoje nužudyta viena iš svarbiausių ekumeninio sąjūdžio asmenybių – Rožė Šiucas (Roger Schutz), įkūręs Taizė bendruomenę, kurios tikslas - suvienyti susiskaldžiusius krikščionis. Jam buvo 90 metų.

Policija pranešė sulaikiusi 36 metų rumunę, kuri įtariama brolio Rožė, kaip jis save vadino, nužudymu. Greičiausiai psichiškai nesveika moteris pamaldų metu dviejų su puse tūkstančio žmonių akivaizdoje brolį Rožė subadė trimis dūriais į nugarą. Nepaisant skubiai suteiktos medicininės pagalbos, R.Šiucui padarytos žaizdos buvo mirtinos.

Ar atlaikys „Kelio gairės“?

Petras KATINAS

Iškeldinant Gazos naujakurius tenka panaudoti jėgą EPA-ELTA nuotraukos

Vasario 8 dieną Egipto kurorte Šarm el Šeiche vykusiame Artimųjų Rytų regiono viršūnių susitikime nuskambėjo žodžiai, kurie suteikė vilčių, jog pagaliau artėja ilgus dešimtmečius užsitęsusio arabų šalių, konkrečiai, palestiniečių ir Izraelio, konflikto atomazga. Izraelio premjeras Arielis Šaronas pareiškė: „Izraelis sustabdo savo karinį spaudimą prieš palestiniečius bet kokioje Vakarų Kranto ir Gazos ruožo vietoje“. Savo ruožtu, naujasis Palestinos lyderis Machmudas Abasas sakė: „Derybų kalba turi pagaliau nužudyti kulkų kalbą“. Netrukus Izraelis, laikydamasis susitarimo tarp premjero A.Šarono ir palestiniečių lyderio M.Abaso, pirmiausia paleido iš kalėjimų 5000 palestiniečių.

Liūtys Lietuvoje užtvindė laukus

Patvinus Akmenos upei, buvo apsemti pastatai Kretingos pašonėje Romando Žiubrio (ELTA) nuotrauka

Šiomis dienomis Lietuvos kaime susiklostė nepaprastoji padėtis – dėl lietaus dirbami laukai virto tūkstančiais ežerų, kritulių kiekis viršijo praėjusio šimtmečio rekordus. Lietuvoje tenukulta 1 proc. javų, o derlius, specialistų skaičiavimu, šiemet bus trečdaliu mažesnis. Visa šalis stovi ant katastrofos ribos – sužlugdyta javapjūtė, nuniokoti laukai. Ypač nukentėjo Panevėžio apskrities ūkiai – čia siautėjo viesulas ir kruša.

Garbingoje Šiaurės Lietuvos parapijoje

Nemunėlio Radviliškio klebonas kun. Henrikas Bernatovičius Autoriaus nuotrauka

Sekmadienį Nemunėlio Radviliškyje lankysis Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Ta proga pakalbinome šios parapijos kleboną. Tylokas, susikaupęs, parenkantis kiekvieną žodį - tokį susidarai įspūdį susipažinęs su Nemunėlio Radviliškio klebonu kun. Henriku BERNATOVIČIUMI.

Antrąsyk Ukmergės žemėje

Kun. Kazimieras Gražulis su savo naujaisiais parapijiečiais Autorės nuotrauka

Rugpjūčio 4-ąją sukako du mėnesiai, kai kunigas Kazimieras Gražulis paskirtas dirbti Pašilės Šv. Barboros ir Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčių parapijų klebonu. Pašilės Šv.Barboros bažnyčios viduje dirba vyrai: šlifuoja, lakuoja grindis. Šventovės pavėsyje kalbėjausi su neseniai gyvenimo 45-metį atšventusiu naujuoju klebonu.

Šeimyna neturi skirtis nuo normalios šeimos

Šeimyna ir jos mama-auklė Gendrutė Karitonienė Autoriaus nuotrauka

Daugybė Lietuvos vaikų nejaučia kasdienio savo tėvų švelnumo ir meilės. Vos gimę, jie motinų yra palikti valstybės globai. Netrūksta ir tėvų, kurie verčiau mėgaujasi alkoholiu nei skiria tinkamą dėmesį savo vaikams. Pasidomėti, kaip sekasi Gendrutės ir Henriko Karitonų šeimynai, vykau į Latvelių kaimą (Biržų r.). Ten bendravau su šios šeimynos mama-aukle Gendrute KARITONIENE.

Patys pasistatė šventovę

Ūkininkas Augustas Skadinis, statęs Germaniškio koplyčią, dabar joje eina zakristijono pareigas

Grakšti, balta kaip nuotakos nuometas – taip atrodo Germaniškio koplyčia. Ją savo rankomis ir pačių aukotomis lėšomis statėsi vietos gyventojai. Koplyčios pastatymui ir įrengimui išleista apie 30 tūkst. litų. Statinio vertė rinkos kaina – maždaug ketvirtis milijono.

Apdegusį pastatą jo savininkė dovanojo

Didelė nelaimė atsitiko Suoste prieš kelerius metus. Sudegė iš medienos statyta bažnyčia. Maldos namus įkūrus Germaniškio valgyklos pastate, sekmadieniais ten vyko pamaldos.

Skaistkalnę atgaivino vienuoliai

Šv. Pauliaus ordino vyresnysis Janis Vilaksas

Lietuvą ir kaimyninę Latviją prie Germaniškio teskiria Nemunėlio upė. Vykti ten pasisiūlo Suosto parapijos komiteto pirmininkas Augustas Skadinis. Sėdame į automobilį – ir bemat atsiduriame prie pasienio užkardos. Latviškai kalbantis pareigūnas prašo paso ir vairuotojo pažymėjimo. Į A. Skadinio dokumentus jis beveik nežiūri – Skaistkalnėje šis lietuvis dažnas svečias. Pravažiavus Nemunėlio upę, tuojau atsiveria didingas vaizdas. Ant kalno stovi Skaistkalnės bažnyčia, statyta 1692 metais.

Ūkininkai laukia eurų

Birutė ir Antanas Liužinai – Latvijos ūkininkai

Rytais Birutė ir Antanas Liužinai, įsijungę radiją, būtinai išklauso lietuviškos spaudos apžvalgą ir žinias. Latvijoje abu gyvena 45 metai, čia jie sukūrė šeimą. Birutės tėvelis buvo lietuvis, mama – latvė. Sunkiai susirgusi, ji pareiškė, kad norėtų mirti gimtojoje Latvijoje. Antanas yra kilęs iš Kėdainių krašto. Vykti gyventi į Latviją jam pasiūlė čia įsikūrusi jo sesuo.

Džiaugiasi tautiečių darbu

Ūkininkas ir verslininkas Petras Vaitaitis savo gyvenimu Latvijoje nesiskundžia

Petras Vaitaitis, kilęs iš Biržų rajono Žvejotgalos kaimo, tačiau daugiau nei keturis dešimtmečius gyvenantis Latvijoje, savo verslą pradėjo nuo mažo gaterio. Šiandien jis – bene didžiausias darbdavys Skaistkalnėje. Savo įmonėje jis yra įdarbinęs per pusšimtį žmonių. Ne vienas jų dirbti atvyksta iš Biržų rajono. Tinginiai ir girtuokliai pas verslininką neužsibūtų. Priimdamas į darbą, pirmiausia jis paprašo naujoko dokumentų. Jeigu kyla abejonių, dar sužino, kaip jis buvo vertinamas ankstesnėje darbovietėje.

Paminėjo Tauro apygardos partizanus

Paminklas Tauro partizanų apygardos kovotojams Skardupiuose

Skardupiai. Sekmadienį, liepos 14-ąją, čia suvažiavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) dalyviai iš įvairių Lietuvos vietovių. Tai gyvi liudytojai, su ginklu rankose kovoję už Lietuvos laisvę. Į pagerbimo iškilmes atvyko generolas majoras Jonas Kronkaitis su žmona, legendiniai partizanai – Povilas Pečiulaitis-Lakštingala, Juozas Armonaitis, Antanas Lukša, LLKS valdybos pirmininkas Jonas Čeponis, LLKS štabo viršininkas Vytautas Balsys, Tauro apygardos LLKS Marijampolės apskrities vadas Jonas Matukevičius, jo pavaduotojas Vytautas Raibikis.

Šv. Onos atlaidai ir miesto šventė

Iškilmingoje procesijoje aplink bažnyčią gieda Šilalės bažnyčios choras

Šilalė. Paskutinįjį liepos sekmadienį motorizuoti ir pėsti į Šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią rinkosi Šilalės ir aplinkinių parapijų tikintieji dalyvauti kasmetiniuose Šv.Onos atlaiduose, kuriems klebono dekano kun. Stasio Toleikio ir vikaro kun. Sigito Valauskio dėka buvo gerai pasirengta. Pačiu laiku prie bažnyčios ir šventoriuje sužydėjo ilgamečio zakristijono Jono Masidunskio prižiūrimi gėlynai, o bažnyčią tvarkančios moterys išpuošė bažnyčios vidų gėlėmis, vainikais ir baltais kaspinais.

Šilalės dekanato diena

Porciunkulės atlaidų Sumą su kunigais aukoja vyskupas dr.Jonas Boruta, SJ (viduryje)

Žemaičių Kalvarija. Rugpjūčio 2-ąją, Porciunkulės atlaidų dieną, čia buvo suvažiavę Šilalės dekanato, vadovaujamo Šilalės Šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebono dekano kun. Stasio Toleikio, visų parapijų tikintieji, kunigai, ministrantai, adoruotojos, jaunųjų giedotojų ansambliai ir Kaltinėnų bažnyčios choras. Šią Šilalės dekanatui skirtą dieną vyko ir Porciunkulės atlaidai.

Karmelitų dvasingumo rekolekcijos

Rekolekcijas vainikavo pažintinė kelionė į Aušros Vartus Vilniuje

Istorinės permainos daro didelę įtaką tiek tautoms, tiek atskirų žmonių likimams, ir tik laikas parodo tikrąją visa ko vertę. Lietuvoje daug metų karmelitus priminė tik išlikę didingi bažnyčių bei vienuolynų pastatai. Šiuo metu jau per 50 lietuvių vadina save karmelitų bičiuliais ir meldžiasi dėl karmelitų ordino atsikūrimo Lietuvoje. Šiauliuose veikia Karmelitiškojo dvasingumo evangelizacinė tarnyba, vadovaujama Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio. Ši tarnyba bendradarbiauja su broliais karmelitais, kartais vis atvykstančiais į Lietuvą iš įvairių Europos šalių.

Padėkos ir vilties eisena

Padėkos ir vilties eisena iš Tytuvėnų į Šiluvą

Sovietinės okupacijos metais pasklido Lietuvoje garsas apie Eucharistijos bičiulių organizuojamas maldos eisenas iš Tytuvėnų į Šiluvą paskutinį rugpjūčio sekmadienį. Pasimeldę Tytuvėnų bažnyčioje, žmonės eidavo į Šiluvą, melsdamiesi už tėvynę, jaunimą, tikėjimo išsaugojimą ir netgi už tuos, kurie bandė trukdyti, įvairiais būdais gąsdinti eisenos dalyvius. Nors KGB ir politinė valdžia visaip bandė sutrukdyti rengti eisenas, jos kasmet darėsi vis gausesnės, jose dalyvavo vis daugiau jaunimo. Tos eisenos žadino žmonių viltį, tikėjimą kitokia ateitimi, laisvino dvasią ir mintį. Tai nepatiko tuometei valdžiai. Eisenų organizatoriai ir dalyviai buvo suiminėjami, tardomi, tesiami.

Letargo liga

Petras KATINAS

Premjeras ir jo Vyriausybės ministrai skelbia, kad vasara jau baigiasi, sugrįš iš atostogų ministrai ir Seimo nariai, o tada bus priimami svarbūs sprendimai. Aišku, „Lietuvos žmonių labui ir gerovei“. Taip sudarytas įspūdis, jog vasarą nieko ypatinga politiniame gyvenime tarsi ir nevyko. Visi lepinosi vasaros džiaugsmais ir karščiais, kas egzotiškuose kraštuose, kas savajame pajūryje, kas tobulino savo anglų kalbos žinias ūkanotame Albione.

Mintys apie tėvynę, 1

2005 metų svarstyklės jau persisvėrė į antrąją pusę. Lietuva plūkiasi įvairiuose „politiniuose“ skandaluose, kuriuos neproduktyviai komentuoti, svarstyti, vertinti metasi politologų minios. Į bevaisę polemiką įsitraukia politikai, suinteresuoti užtarti ar dar stipriau nulinčiuoti visų linčiuojamą asmenį, o po to ir paprasti politikuojantys piliečiai. Ir nebelieka laiko pažvelgti į labiau išliekančias vertybes, nebelieka laiko įvertinti mūsų pačių tikruosius darbus, nebelieka laiko prisiminti tėvynės žygdarbius.

Skaitytojų užsienyje dėmesiui!

Užsiprenumeruokite „XXI amžių“ tiesiogiai. Čekį rašykite „Naujasis amžius“, Viešoji įstaiga vardu ir siųskite redakcijos adresu: a.d. 211, LT-44003 Kaunas, LITHUANIA.

Prenumeratos kaina pusei metų - 65 doleriai, metams - 120 dolerių. Užsieniečiai taip pat gali užprenumeruoti „XXI amžių“ ir savo giminėms Lietuvoje. Abiejų savaitės numerių kaina metams - 70 dolerių, tik trečiadienio arba tik penktadienio numerio - 40 dolerių. Nepasitikintys gali siųsti čekį „XXI amžiaus“ atstovui JAV kun. A.Paliokui, rašydami čekį jo vardu ir siųsdami adresu: Rev. Algirdas Paliokas, 14915 127th Street, Lemont, IL 60439, USA.