Atnaujintas 2005 rugpjūčio 19 d.
Nr.61
(1362)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Marijos garbei – 50 metrų rūtų vainikas

Šeštadienį Pivašiūnuose prasidėję didžiausi Lietuvoje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidai truks iki rugpjūčio 20-osios. Pagrindinės didžiųjų atlaidų dienos - Žolinės - šv. Mišias pirmadienį bažnyčios šventoriuje aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Taip pat dalyvavo vyskupai Juozapas Matulaitis, Jonas Boruta, Rimantas Norvila ir Juozas Žemaitis.


Kurti dangų žemėje

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė kalba apie naują gyvenimą, kurį mums yra paruošęs Kūrėjas po šio gyvenimo žemėje. Apreiškimas beveik nekalba apie to naujojo gyvenimo detales, tik apaštalas Paulius pastebi: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, Dievas paruošė tiems, kurie jį myli“. Šioje žemėje mes matome daug gražių dalykų. Graži Lietuvos gamta – miškai, ežerai, upės ir pievos; gražūs nuodėmės nesužaloti žmonių veidai, tačiau apaštalas tvirtina, kad dangus yra nepalyginti gražesnis. Mūsų ausis pasiekia dieviškos muzikos garsai; sulaikę kvėpavimą klausomės Bethoveno devintosios simfonijos, Verdžio „Requiem“, tačiau apaštalas sako, kad tai, ką girdėsime danguje, negalima net lyginti su gražiausiais žemės garsais.


Padėkos ir vilties eisena

Padėkos ir vilties eisena
iš Tytuvėnų į Šiluvą

Sovietinės okupacijos metais pasklido Lietuvoje garsas apie Eucharistijos bičiulių organizuojamas maldos eisenas iš Tytuvėnų į Šiluvą paskutinį rugpjūčio sekmadienį. Pasimeldę Tytuvėnų bažnyčioje, žmonės eidavo į Šiluvą, melsdamiesi už tėvynę, jaunimą, tikėjimo išsaugojimą ir netgi už tuos, kurie bandė trukdyti, įvairiais būdais gąsdinti eisenos dalyvius. Nors KGB ir politinė valdžia visaip bandė sutrukdyti rengti eisenas, jos kasmet darėsi vis gausesnės, jose dalyvavo vis daugiau jaunimo. Tos eisenos žadino žmonių viltį, tikėjimą kitokia ateitimi, laisvino dvasią ir mintį. Tai nepatiko tuometei valdžiai. Eisenų organizatoriai ir dalyviai buvo suiminėjami, tardomi, tesiami.


Karmelitų dvasingumo rekolekcijos

Rekolekcijas vainikavo pažintinė
kelionė į Aušros Vartus Vilniuje

Istorinės permainos daro didelę įtaką tiek tautoms, tiek atskirų žmonių likimams, ir tik laikas parodo tikrąją visa ko vertę. Lietuvoje daug metų karmelitus priminė tik išlikę didingi bažnyčių bei vienuolynų pastatai. Šiuo metu jau per 50 lietuvių vadina save karmelitų bičiuliais ir meldžiasi dėl karmelitų ordino atsikūrimo Lietuvoje. Šiauliuose veikia Karmelitiškojo dvasingumo evangelizacinė tarnyba, vadovaujama Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio. Ši tarnyba bendradarbiauja su broliais karmelitais, kartais vis atvykstančiais į Lietuvą iš įvairių Europos šalių.


Piligrimystės diena – Kryžių kalno atlaidai

Kryžių kalno atlaidai kasmet sutraukia daug maldininkų iš visos Lietuvos bei užsienio. Liepos 30 dieną buvo švenčiami atlaidai, piligrimystės diena bei jaunimo chorų šventė. Iškilmės tradiciškai prasidėjo piligriminiu žygiu nuo Šiaulių Šv. Petro ir Povilo katedros. Čia jau nuo ryto būriavosi neįprastai daug karių, susirinkusių iš daugelio Lietuvos karinių dalinių. 11 val. susirinkusieji patraukė Kryžių kalno link. Eisenai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Piligrimai džiaugėsi, kad po beveik tris valandas trukusio žygio nejautė nuovargio. Iš pradžių lyg ant sparnų nešė kartu giedamos giesmės, vėliau gilintasi į rožinio slėpinius, pabaigoje nuovargį sklaidė litanija ir giesmės Marijai. Po žygio atvykusieji galėjo atsigaivinti tyru šaltinio vandeniu, užkąsti, pasiklausyti sakralinės muzikos.


Kryžius – įstabiausia gyvenimo knyga

Vyskupas Eugenijus BARTULIS

Amžina meile pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis
ištikima meile (Jer. 31, 3).

 

Šiame Kryžių kalne matome nuo kryžiaus spinduliuojančią Kristaus meilę, kuri kviečia: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28).

Jo meilė prie savęs traukia vaikučius, verkia dėl pasmerkto miesto, liūdinčiai našlei grąžina mirusį sūnų ir visiems sako: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, - nors ir numirtų bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius“ (Jn 11, 25-26).


Nuimkime dangčius nuo savojo indo

„Dorybių mokyklėlės“ lankytojai
su (dešinėje iš kairės) dekanu
kun. Arūnu Užupiu, Miroslavo
klebonu kun. Antanu Matusevičiumi,
„Dienos namų“ direktore Kristina
Bondareva (dešinėje) ir Šv. Kazimiero
parapijos choro vadovu Algimantu
Dabašinsku (kairėje)

Žolinė - Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė - vaiskiai sušvito ir Šv. Angelų sargų parapijos bažnyčioje.

Sumą aukodamas dekanas kun. Arūnas Užupis gausiai susirinkusiems tikintiesiems priminė Žolinės atlaidų prasmę, linkėjo širdžių ramybės, artimo meilės, Dievo palaimos. Jo žodžius lydėjo jungtinė dviejų chorų giesmė.


Pasidalykime idėjomis sukuriant dailės kūrinius Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje

Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios Atstatymo komitetas kviečia į Lietuvos visuomenę dalyvauti konkurse dailės kūriniams Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje sukurti. Tam sudaryta vertinimo komisija iš žinomų dvasininkų, dailininkų, architektų, menotyros specialistų, Kultūros vertybių departamento atstovų. Šiai komisijai pirmininkaus Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Nors bažnyčios statyba baigta, tačiau liko nemažai nepadarytų darbų: Kryžiaus keliai, dailės kūrinys presbiterijos erdvėje (galinėje sienoje), vitražai šoninių navų languose.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija