| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Vilkaviškio vyskupijoje Marijampolės dekanate Paminėjo Tauro apygardos partizanus
Skardupiai. Sekmadienį, liepos 14-ąją, čia suvažiavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) dalyviai iš įvairių Lietuvos vietovių. Tai gyvi liudytojai, su ginklu rankose kovoję už Lietuvos laisvę. Į pagerbimo iškilmes atvyko generolas majoras Jonas Kronkaitis su žmona, legendiniai partizanai Povilas Pečiulaitis-Lakštingala, Juozas Armonaitis, Antanas Lukša, LLKS valdybos pirmininkas Jonas Čeponis, LLKS štabo viršininkas Vytautas Balsys, Tauro apygardos LLKS Marijampolės apskrities vadas Jonas Matukevičius, jo pavaduotojas Vytautas Raibikis. Dalyvavo Lietuvos Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Povilas Jakučionis, Algirdas Vrubliauskas, Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius, Marijampolės meras Vidmantas Brazys, Kauno Šaulių choras Trimitas, Marijampolės LPKTS mišrus choras (vad. Laima Venclovienė) ir didžiulis būrys partizanų, ryšininkų, vietinių gyventojų skardupiečių. Skardupių bažnytkaimis turi tik kelis šimtus gyventojų. Skardupių dabartinė bažnyčia pradėta statyti prieškariu 1938 metais ir baigta 1942 metų pabaigoje. Nedidukė trijų navų bažnytėlė pokariu suvaidino svarbų vaidmenį sutelkiant patriotines jėgas 1944-1945 metais kovai su Lietuvą užplūdusiu raudonuoju maru. Kovai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę čia Skardupiuose (senojoje klebonijoje) lygiai prieš 60 metų 1945 m. rugpjūčio 15 d. buvo įkurta Tauro partizanų apygarda. Pirmiausia visi iškilmių dalyviai susirinko į Skardupių Švč. M.Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčią. Šv. Mišias už žuvusiuosius kovoje, katorgoje, kankinimų rūsiuose, taip pat ir už vėliau netekusius sveikatos bei mirusius partizanus aukojo Marijampolės vicedekanas, Kalvarijos bažnyčios klebonas, garbės kanauninkas Raimundas Žukauskas. Kanauninkas per pamokslą priminė, kad pokariu čia klebonavo kunigas Antanas Ylius, kuris buvo vienas rezistencinės kovos organizatorių, didis Lietuvos patriotas. Kan. R.Žukauskas sakė, kad tokie jauni žmonės negalvojo apie savo gerovę, nes žinojo, jog praradę savo valstybę praras savo identitetą, savimonę, visas lietuviškas šaknis. Okupantas nutautins, pavers lietuvį savo klastingų sumanymų vykdytoju. Juk kova prieš okupantą vyko bemaž dešimt metų. Savo jaunas gyvybes paaukojo beveik trisdešimt tūkstančių partizanų. Mūsų tauta negali užmiršti tų didžiavyrių, kurie žinojo tos kovos vertę visiška laisvė arba mirtis, sakė garbės kanauninkas. Po šv. Mišių iškilmių dalyviai susirinko aikštėje prie paminklo Tauro apygardos partizanams. Gražia pasagos formos juosta iškilmių dalyviai apjuosė paminklą Tauro apygardos partizanams, statytą prieš dešimtmetį. Renginio vedėjas aktorius Petras Venclovas suteikė žodį pranešimui Tauro apygardos vado pavaduotojui V.Raibikiui, kuris apžvelgė visus Tauro apygardos įsisteigimo ir kovos etapus. 1945 m. liepos 19 d. Skardupių klebonijoje įvyko steigiamasis Tauro partizanų apygardos štabo posėdis, kuriame dalyvavo V.Gavėnas-Vampyras, A.Ratkelis-Oželis, kun. A.Ylius-Vilkas, kpt. Leonas Taunys-Kovas ir J.Pileckis-Brokas. Keturias valandas trukusiame posėdyje buvo aptartos partizanų būrių savitarpio tampresnių ryšių sudarymo ir geresnio organizuotumo problemos, spaudos platinimo ir lietuvių telkimo į partizanus reikalai. Tų pačių metų rugpjūčio 15 dieną Skardupių klebonijoje buvo sušauktas jau gausesnis išplėstinis pasitarimas, kuriame dalyvavo Tauro apygardos štabo nariai bei partizanų grupių atstovai: ltn. V.Bacevičius-Vygandas ir plk. Liudas Butkevičius-Luobas, nuo Geležinio Vilko - Lapinskas-Lapelis, nuo Alytaus-Lazdijų apsk. pasienio - kpt. V.Navickas-Perkūnas, nuo Marijampolės - Vytautas Radzevičius-Vaidila, Vytautas Kulboka-Vytenis, taip pat S. Šačkus-Uosis. Ši data ir laikoma Tauro partizanų apygardos įkūrimo pradžia. Iškilmingoje aplinkoje LLKS Marijampolės Tauro apygardos vado pavaduotojas V.Raibikis atidengė atminimo lentą prie buvusios klebonijos pastato. Būtina pabrėžti, kad Tauro apygardos partizanai buvo patys aktyviausi kovotojai rezistencijos laikotarpiu. Tai liudija garsusis Kalniškės mūšis, Žuvinto mūšis ir daug kitų mūšių, kur okupantai patyrė labai daug nuostolių gyvąja jėga. Sveikinimo kalbas šia proga sakė Lietuvos Seimo nariai P.Jakučionis, A.Vrubliauskas, Marijampolės apskrities vadovas A.Mitrulevičius, Marijampolės meras V.Brazys. Itin dėmėsingai buvo išklausyti generolo J.Kronkaičio pasakyti žodžiai: Stovime vietoje, kur prieš 60 metų lietuviai patriotai, ne dėl pinigų, naudos sau, savo gerovės sukūrimo, o dėl savo valstybės išsaugojimo nutarė stoti į žūtbūtinę kovą. Tai kilnus poelgis, tačiau šiandien mes matome, kai viena iš ministrių Lietuvos Vyriausybėje priima iš mus okupavusios valstybės kunigaikštienės titulą. Lietuvos patriotams tai nesuprantama. LLKS vadovas J.Čeponis iškilmių dalyviams priminė, kad reikia gerbti savo valstybės himną, pagaliau mokėti jo žodžius, gerbti Trispalvę, o mokyklose sugrąžinti patriotinį auklėjimą. Neturime leisti, kad mūsų jaunoji karta virstų mankurtais. Vėliau padėkos raštai buvo įteikti šių iškilmių organizatoriams, taip pat partizanams Jurgiui Nevuliui, Jonui Janušauskui, Julijai Stankevičienei, Alei Sidaravičienei, V. Raibikiui ir kitiems. Tarpus tarp apdovanojimų ir kalbų užpildė minėtų meninių kolektyvų patriotinės dainos ir Skardupių bažnytinio choro atliekami kūriniai. Iškilmių pabaigoje partizanai, svečiai, Seimo nariai, Marijampolės apskrities vadovai padėjo gėlių prie paminklo partizanams. Amžina šlovė mūsų tėvynės gynėjams. Tautos atstovai nusilekė jų žygdarbiui. Kazimieras DOBKEVIČIUS Autoriaus nuotraukos
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |