| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Liūtys Lietuvoje užtvindė laukus
Šiomis dienomis Lietuvos kaime susiklostė nepaprastoji padėtis dėl lietaus dirbami laukai virto tūkstančiais ežerų, kritulių kiekis viršijo praėjusio šimtmečio rekordus. Lietuvoje tenukulta 1 proc. javų, o derlius, specialistų skaičiavimu, šiemet bus trečdaliu mažesnis. Visa šalis stovi ant katastrofos ribos sužlugdyta javapjūtė, nuniokoti laukai. Ypač nukentėjo Panevėžio apskrities ūkiai čia siautėjo viesulas ir kruša. Kaip teigė Seimo narys Kazys Starkevičius, Vyriausybė, vadovaujama Algirdo Brazausko, švelniai tariant, šaiposi iš žemdirbių, siūlydama dėl nuniokotų pasėlių kreiptis į draudimo bendroves. Kaip rodo pastarųjų dienų įvykiai, mūsų šalyje draudėjais pasitikėti yra rizikinga, o juos kontroliuojančios institucijos, pavaldžios Vyriausybei, dirba taip, kaip dirbo bankus kontroliuojančios tarnybos, nepriklausomybės pradžioje leidusios pavogti žmonių santaupas. Pasak Seimo nario, Vyriausybės rezervo fondas yra skirtas stichinių nelaimių padariniams likviduoti, nukentėjusiems asmenims paremti. Tuo tarpu premjeras A.Brazauskas šio fondo lėšas švaisto abejotiniems projektams, pavyzdžiui, magų šou Užsišaldę lede ir kt. Tuo tarpu rugpjūčio 16 dieną Kaune, Žemės ūkio rūmuose, įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo žemdirbių savivaldos organizacijos vadovybė, Lietuvos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkė Genutė Staliūnienė, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Algirdas Ražauskas bei Lietuvos žemės ūkio rūmų grūdų komiteto pirmininkas Zigmas Aleksandravičius. Pasitarime svarstyta situacija, susiklosčiusi dėl itin nepalankių gamtinių sąlygų, skaičiuoti žemdirbių patirti nuostoliai bei priimtas kreipimasis į Vyriausybę bei Žemės ūkio ministeriją. Dokumente konstatuojama, kad beveik pusę rugpjūčio visoje Lietuvoje gausiai lijo, vietomis stambiais ledais, kruša, tai labai pakenkė pasėliams. Daug kur išsiliejusios upės apsėmė ne tik gyvenvietes, bet ir pievas, ganyklas, javų, bulvių, cukrinių runkelių ir kitų augalų plotus. Užsitęsę blogi orai pakenkė ne tik augalų derliui, bet ir jo kokybei. Sparčiau pradėjo plisti javų ligos, dėl kurių grūduose didėja mikotoksinų kiekiai. Vadinasi, tokie grūdai bus netinkami naudoti maistui, pašarams bei perdirbti į kitus produktus. Šiuo metu kuliami grūdai yra didelio drėgnumo, taigi jų džiovinimui reikės sunaudoti daugiau žymiai pabrangusių degalų, o tai - papildomos išlaidos, dar labiau mažinančios grūdų konkurencingumą. Rugpjūčio 16 dienos preliminariais duomenimis, žemdirbiai dėl dalies grūdų, bulvių, daržovių bei linų derliaus netekties, produkcijos kokybės ir supirkimo kainų sumažėjimo, taip pat papildomų išlaidų grūdų džiovinimui patyrė apie 250-300 mln. litų nuostolių. Atsižvelgdami į tai, žemdirbių organizacijų atstovai kreipiasi į Seimą, Vyriausybę, Finansų ir Žemės ūkio ministerijas ir prašo: sudaryti kiekvienoje savivaldybėje kompetentingas komisijas ir įtraukti į jas žemdirbių savivaldos atstovus patirtiems nuostoliams įvertinti; rajonų savivaldybes atleisti žemdirbius nuo žemės mokesčių; kreiptis į Europos Sąjungos Komisiją dėl leidimo iki spalio 31 dienos išmokėti tiesiogines išmokas už pasėlius; bent dalį nuostolių padengti iš Kaimo rėmimo programos ir nacionalinio biudžeto. Kreiptis į ES Komisiją dėl papildomų lėšų skyrimo padarytiems nuostoliams bei papildomoms išlaidoms grūdų džiovinimui kompensuoti; bankų, bendrovių, kreditavusių žemdirbius įsigyjant trąšas bei augalų apsaugos priemones, netaikyti sankcijų ir kreditų mokėjimą atidėti kiek įmanoma vėlesniam laikotarpiui; Vyriausybės bei Žemės ūkio ministerijos tarpininkauti kiek įmanoma sušvelninant standartų reikalavimus superkamiems grūdams bei kitai žemės ūkio produkcijai. Įvertinusi nukentėjusių žmonių padėtį, Vyriausybė vis dėlto apsisprendė finansiškai padėti Panevėžio apskrities ūkininkams, kurių pasėliai ir pastatai buvo sunaikinti liepos 30 dieną siautusio viesulo su kruša - šie nuostoliai vertinami 4 mln. litų. Kompensacijas už sunaikintus pasėlius ji galės mokėti tik sulaukusi Europos Sąjungos institucijų leidimo, o už pastatus ir įrangą - greičiau. Tiesioginė pagalba iš biudžeto pagal Europos Sąjungos taisykles negalima, nes tokiu būdu iškraipoma konkurencinė aplinka, kuri yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos reikalavimų. Jau kreipėmės į ES, kad jie suderintų šitą veiksmą, sakė premjeras A.Brazauskas Žemės ūkio ministerija paskelbė įvertinusi, kad liepos 30 dienos viesulas padarė apie 4 mln. litų nuostolių. Pranešime teigiama, kad kompensacijos dėl pastatų ir technikos bus mokamos iš Kaimo rėmimo programos be atskiro ES leidimo. Ministerijos duomenimis, viesulą lydėjusi kruša nusiaubė keleto šimtų Panevėžio, Kupiškio ir Rokiškio rajonų gyventojų sodybas ir laukus. Labiausiai nukentėjo Kupiškio rajono ūkininkai. Kai kuriems ūkininkams gamtos stichija suniokojo 100 proc. derliaus. Vyriausybės vadovo pozicija gerokai skiriasi nuo išsakytos išsyk po viesulo tada jis siūlė gyventojams draustis nuo gamtos stichijos siautėjimo, o ne kreiptis į valdžią su prašymais kompensuoti patirtus nuostolius. XXI, ELTA
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |