| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Iš maldininkų kongreso sugrįžus
Dar jaunystėje aš, šešiolikmetis berniukas, su pavasarininkų jaunimu turėjau laimės dalyvauti pirmajame Lietuvos Eucharistiniame kongrese, kuris vyko Kaune 1934 m. birželio 28-liepos 1 d. Manoma, kad jame dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių. Šventę transliavo Lietuvos radijas. Kongresas vyko Žaliakalnyje, Ąžuolyne. Jame dalyvavo Bažnyčios ir vyriausybės vadovai bei prezidentas A.Smetona. Šv.Mišias aukojo arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Lietuvos Eucharistinis kongresas atskleidė katalikiškųjų organizacijų įtaką žmonėms, ypač jaunimui. Joms buvo patikėta dauguma kongreso parengimo darbų. Iki žilos senatvės negaliu pamiršti tų įspūdžių, kurie pasiliko mano širdyje iš minėto kongreso renginių. Šio pirmojo Eucharistinio kongreso prisiminimai paskatino mane vykti į Švėkšnos Eucharistinį kongresą, kuris vyko liepos 2324 dienomis. Švėkšna, šventiškai pasipuošęs jaukus miestelis, svetingai pasitiko kongreso dalyvius. Šv. Jokūbo bažnyčios šventoriuje viskas atnaujinta. Nors šioje bažnyčioje lankiausi ne kartą, pokyčiai pastebimi ji dar labiau pagražėjusi, pasirengusi pasitikti savo šimtmečio jubiliejų. Iki vakarinių pamaldų dar toli, tačiau bažnyčioje maldininkai, daugiausia jaunimas, meldėsi, giedojo. Telšių vyskupijos jaunimui parinktai programai vadovavo pranciškonas brolis Gediminas Numgaudis, Pakutuvėnų klebonas. Giedojo Kretingos pranciškonų vienuolyno jaunimo ansamblis, pritariant jaunimo ir tikinčiųjų miniai bažnyčioje. Kai giesmės nutildavo, žodį tardavo brolis Gediminas, kuris kalbėjo apie jaunimo gyvenimą, maldas ir jų vaidmenį garbinant Dievą ir Mergelę Mariją. Tuo metu jaunimas susėsdavo ant patiestų kiliminių takų (suoluose sėdėjo pagyvenę žmonės). Buvo malonu klausytis vienuolio pamokymų, patarimų, kaip bendrauti, kaip gerbti vienas kitą, taip pat kad privalu lankyti bažnyčią, mylėti Dievą ir gimtinę. Matydami jaunimo susitelkimą, jų nuoširdžias giesmes ir maldas, ir mes, suaugusieji, buvome pakylėti virš žemiškų kasdienių rūpesčių bei tautos susipriešinimo, savivalės, pavydo, melo, kitų negerovių ir negandų. Tuo metu atrodė, kad mus visus vienija Viešpaties Dievo gerumas ir Mergelės Marijos gailestingumas, kad visi esame vieno Dievo Tėvo vaikai. Kartu supratau, jog mes, tėvai ir seneliai, ne viską padarėme, kad mūsų vaikai ir vaikaičiai būtų auklėjami, mokomi ne tik tikėjimo Dievo garbinimo tiesų, bet ir doros, meilės, teisingumo ir žmogiškosios išminties tiesų. Vakarines šv.Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta. Per pamokslą jis linkėjo, kad jaunuomenė būtų pamaldesnė Dievo garbintoja, tikėjimo tiesų išpažintoja, dora ir sąžininga tėvynės patriotė. Vyskupas priminė mūsų valstybėje esančias negeroves, dvasinį ir moralinį nuosmukį. Jis kvietė jaunimą augti dorais valstybės piliečiais, o užaugus geriau ir atsakingiau tvarkyti savo valstybės reikalus. Čia turėtų susimąstyti tėvai ir pedagogai, kaip išauginti dorus, Dievą ir tėvynę mylinčius jaunuolius. Liepos 24-ąją, sekmadienį, iš pat ryto miestelin į rytines šv. Mišias plūdo maldininkai. Buvo netikėta, kad suvažiavo tiek žmonių ne tik iš aplinkinių, bet ir iš atokiausių parapijų. O kunigų, kokia daugybė kunigų! Vidurdienį, pliaupiant lietui, miestelio parke prasidėjo iškilminga Suma (didelėje bažnyčioje visgi netilpo visi maldininkai). Prieš pamaldas į maldininkus kreipėsi apaštalinis nuncijus arkivyskupas P.S.Zurbrigenas. Palinkėjęs Viešpaties malonių, jis kalbėjo apie Bažnyčios paskirtį ir šiuolaikinio gyvenimo problemas, kurias galima įveikti tik taurios sielos ir tikėjimo žmonėms. Šv.Mišias aukojo ir pamokslą pasakė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Po iškilmingų pamaldų vyko Eucharistinė procesija. Tai buvo didžiulis maldos ir Dievo garbinimo pergalės triumfas. Pagaliau juk žmonija privalo suvokti, kad tik priartėjus prie dvasinių vertybių, prie Dievo, įvyks didysis apsivalymas nuo daugybės negerovių, taip atkakliai ir įkyriai persekiojančių mūsų visuomenę. Stasys GENTVILAS Baisogala, Radviliškio rajonas
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |