| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Padėkos ir vilties eisena
Sovietinės okupacijos metais pasklido Lietuvoje garsas apie Eucharistijos bičiulių organizuojamas maldos eisenas iš Tytuvėnų į Šiluvą paskutinį rugpjūčio sekmadienį. Pasimeldę Tytuvėnų bažnyčioje, žmonės eidavo į Šiluvą, melsdamiesi už tėvynę, jaunimą, tikėjimo išsaugojimą ir netgi už tuos, kurie bandė trukdyti, įvairiais būdais gąsdinti eisenos dalyvius. Nors KGB ir politinė valdžia visaip bandė sutrukdyti rengti eisenas, jos kasmet darėsi vis gausesnės, jose dalyvavo vis daugiau jaunimo. Tos eisenos žadino žmonių viltį, tikėjimą kitokia ateitimi, laisvino dvasią ir mintį. Tai nepatiko tuometei valdžiai. Eisenų organizatoriai ir dalyviai buvo suiminėjami, tardomi, tesiami. Kelmėje vyko J.Stanelytės teismas. Į teismo salę buvo sukviesti rajono ateistinio darbo aktyvistai, kurie į salę pateko pro vidines duris ir užėmė salėje visas vietas. Teisiamosios draugai ir bendraminčiai stovėjo ir meldėsi šalia teismo pastato, aplink kurį buvo iškasti grioviai, suvaidinti remonto darbai. Kai teismais nepavyko sustabdyti eisenų, buvo išgalvotas kiaulių maras, su kuriuo kovoti į Kelmės ir Raseinių rajonus buvo pasiųsti ne veterinarai, o gausybė kariuomenės. Kariai ir sutelkti vietos draugovininkai žiedu apsupo Tytuvėnus ir Šiluvą, keliuose buvo įrengti kontrolės postai. Kelmės moksleiviai pagamino ir išplatino lapelius, reikalaujančius laisvės ir raginančius rusų karius vykti namo. Milicininkas G. D., pamatęs ant dukters stalo paruoštus lapelius, nunešė juos į saugumą. Lapelių platintojai buvo greit nustatyti. Paaiškėjo, kad minėto milicininko dukra draugavo su Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojo A. K. dukra. Dėstytojo namuose padaryta krata, o pats dėstytojas išvarytas iš darbo, kad nedarytų neigiamos įtakos jaunimui. Ir nenuostabu, kad melo ir prievartos imperija patyrė ekonominį ir ideologinį bankrotą, pavergtoms tautoms susidarė galimybės atkurti valstybes. Po džiugių ir dramatiškų išgyvenimų 1990 ir 1991 metais žmonės skubėjo 1991 m. rugsėjo 8 d. į Šiluvą padėkoti Dievui už atgautą laisvę, pasimelsti už žuvusiuosius, kalėjimų ir tremties kankinius. Lietuvoje prasidėjo atkurtos valstybės ūkio pertvarkymas. Pirmieji pasaulio pripažintos Lietuvos valstybės gyvavimo metai parodė, kad šalyje ne viskas gerai, daug neteisingumo, piktnaudžiavimo valdžia apraiškų. Vis labiau aiškėjo žmogaus moralinių principų svarba, augo supratimas, kad, nesilaikydami krikščioniškųjų vertybių, nesukursime gražesnio gyvenimo. 1993 metais Kelmės sąjūdininkų iniciatyva atgijo kažkada Eucharistijos bičiulių pradėta tradicija su malda, prašant Dievo malonių, eiti iš Tytuvėnų į Šiluvą. Tam žingsniui pritarė ir pirmasis mūsų valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, dalyvavęs beveik visose atgijusiose eisenose, ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovai, ir Lietuvos Sąjūdis, ir tarptautinė katalikiška Tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo asociacija (TFP), kuri įsipareigojo bent 10 metų dalyvauti eisenose ir nešti jose Fatimos Dievo Motinos statulą, primenančią žmonėms tai, ką Marija pasakė 1917 metais pasirodžiusi Fatimoje: reikia vaduotis iš nuodėmių, jei norime gražesnės ateities, o kadangi žmogui tai pačiam vienam padaryti sunku, reikia Dievo pagalbos, kurią galima išmelsti. Marija ragino žmones kalbėti rožinį. Kalbant apie šią tarptautinę TFP asociaciją, norisi priminti, kad prieš 15 metų, kai Rusija paskelbė Lietuvai ekonominę blokadą, ši asociacija 26 šalyse surinko daug parašų po peticija, reikalaujančia pripažinti mūsų teisę į valstybingumą. Tada per 130 dienų surinkta 5,2 mln. parašų, ir tai yra pati didžiausia tokio pobūdžio akcija žmonijos istorijoje. Peticija su parašais 1990 metų gruodžio pradžioje pristatyta SSRS prezidentui M. Gorbačiovui. Be TFP delegacijos, kurią sudarys 14 įvairių valstybių atstovai, ketina dalyvauti eisenoje kartu su mumis svečiai iš Vokietijos, Suomijos krikščionių grupė. Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, į Šiluvą bus einama iš Tytuvėnų ir nuo Raseinių pusės iš Katauskių kaimo, esančio ant kairiojo Dubysos šlaito. Ketinančiuosius dalyvauti eisenoje iš Tytuvėnų kviečiame iki rugpjūčio 28 d. 7.30 val. atvykti į Kelmės Atgimimo aikštę prie Kultūros centro, kur sutiksime Šiaulių vyskupą, iškelsime tautinę vėliavą ir po trumpo Sąjūdžio mitingo išvyksime į Tytuvėnus. Pasimeldę ir susikaupę iš Tytuvėnų į Šiluvą išeisime 8.45 val. Ketinančiuosius dalyvauti eisenoje nuo Raseinių pusės prašome iki 8.50 val. atvykti į eisenos pradžios vietą Katauskių kaime, iš kur, sutikus Kauno arkivyskupą, 9 val. išeiname į Šiluvą. Visi susitiksime šv. Mišių aukoje Šiluvoje 12 val. Grįžtančiuosius pro Kelmę kviečiame stabtelėti prie koplytėlės dešiniajame Dubysos krante, ties Saudininkais, ir kartu su TFP delegacijos nariais dar kartą kreiptis malda į Dievo Motiną. Primename, kad šalia koplytėlės teka tyro vandens šaltinis. Antanas RAČAS,
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |