Atnaujintas 2005 rugsėjo 2 d.
Nr.65
(1366)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Daroma taip, kad Lietuvos tūkstantmečio programoje Bažnyčios neliktų nė ženklo

Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio programoje pasigenda Lietuvos įvesdinimo į krikščionybę ir krikščioniškąją Europą pradžios akcentų.

„Tie akcentai projektuose galėtų būti nurodyti, tačiau viskas daroma taip, kad Bažnyčios ir religijos neliktų nė ženklo“, – Prezidentūroje vykusiame Lietuvos tūkstantmečio komisijos posėdyje teigė A. J. Bačkis.

Peržiūrėjus didžiuosius projektus, kuriems paskirtas ar ketinamas paskirti finansavimas, kardinolui tapo aišku, kad pastangos paaiškinti, kas įvyko 1009 metais, nebuvo vaisingos.

Kardinolo teigimu, krikščionybę reprezentuoja tik iš esmės pasaulietiškai pristatomi krikščioniškos tematikos dailės kūriniai. Tiesa, remiamas Kauno Prisikėlimo bažnyčios atstatymas, tačiau tai – naujoji istorija.

„Nenoriu kalbėti ko nors prieš muziejus, dvarus, parkus, nors Dailės muziejaus kuruojamų programų disproporcija yra akivaizdi. Tačiau esu nemaloniai nustebęs, kad niekaip neatsiliepta į pasiūlymus, kuriuos esu anksčiau teikęs ir šiai komisijai, ir Seimui, ir Vyriausybei dėl svarbiausių krikščionišką Lietuvos praeitį ir tapatybę reprezentuojančių objektų“, – pabrėžė kardinolas A. J. Bačkis. Jis priminė, jog dar 2003 metais kreipėsi į Lietuvos vadovus ir ragino atkreipti dėmesį į religinius paminklinius objektus, turinčius glaudžiausią ryšį su ankstyvomis krikščionybės šaknimis mūsų krašte, Lietuvos krikštytojais ir šalies globėju šv. Kazimieru. Visų pirma – apsilaupiusi sutrūnijusi ir skilinėjanti Vilniaus Arkikatedra, kurios net kosmetiniam remontui nuolat stokojama lėšų.

Kardinolas citavo premjerą Algirdą Brazauską, kuris sakė, kad šalia Valdovų rūmų Arkikatedra turi gražiai atrodyti.

Kitas paminklas – viena seniausių Lietuvos krikštytojo, mūsų didžiojo valdovo Vytauto Trakuose statyta bažnyčia, kuri 2009 metais švęs 600 metų jubiliejų. Pasak kardinolo, pastarasis objektas iš pradžių buvo įtrauktas į Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo programą, tačiau paskui iš jos dingo. „Tai šventovė, kuri drauge su Vilniaus Arkikatedra labiausiai išreiškia ir valstybinę, ir kultūrinę tautos praeitį. Siūlomi projektai Jogailaičiams prisiminti, tačiau išleidžiamas iš akių Vytautas Didysis ir tie negausūs pastatai, kurie iš tiesų yra iš jo laiko ir su juo susiję“, – apgailestavo kardinolas.

Bažnyčia, bendradarbiaudama su Nacionaliniu dailės muziejumi, Šv. Mykolo bažnyčios ir bernardinių vienuolyno ansamblyje planuoja steigti bažnytinio paveldo muziejų. Pasak kardinolo A.J.Bačkio, toks muziejus Lietuvos žmonėms ir užsieniečiams leistų Europoje įprastu būdu pristatyti mūsų krikščioniškąjį paveldą.

„Suprantama, tokio projekto įgyvendinimas irgi neįmanomas be valstybės paramos“, – Prezidentūroje sakė kardinolas ir dar kartą prašė ir ragino Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio programą bent iš dalies kreipti taip, kad iš jos projektų būtų galima suvokti, ką ir kodėl minėsime 2009 metais. „Per pastaruosius metus rengiantis Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui mūsų žymieji istorikai ir Bažnyčia, atrodo, nemažai darė, kad visuomenė suprastų, kokią datą mes ketiname minėti. Atrodė, kad šis supratimas ima pasiekti ne tik kultūrininkus, bet ir plačiąją visuomenę. Deja, krikščioniškųjų misijų pradžios, Lietuvos įvesdinimo į krikščionybę ir krikščioniškąją Europą pradžios akcentų programoje tektų ieškoti su dideliu dideliu žiburiu“, – konstatavo kardinolas.

2003 metų liepą Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Lietuvos tūkstantmečio programoje numatyti mokslinių tyrimų ir leidybos, kultūros paveldo ir architektūros ir nacionaliniai bei tarptautiniai kultūros, meno ir visuomeniniai projektai, kurių vertė – per 252 milijonus litų.

„Šiemet Lietuvos tūkstantmečio programai skirta per 39 milijonus litų, tačiau vieni projektai, kaip Valdovų rūmų atkūrimas, finansuojami daugiau negu numatyta, o kiti gerokai mažiau arba visiškai nefinansuojami“, – rašoma Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo programos vykdymo ataskaitoje.

Nacionaliniai bei tarptautiniai kultūros, meno ir visuomeniniai projektai finansuojami 37 proc., mokslinių tyrimų ir leidybos projektai – 60 proc., kultūros paveldo ir architektūros projektai – 106 proc. Čia didžioji dalis lėšų atitenka Valdovų rūmams atkurti.

2006 metais iš valstybės biudžeto programos projektams numatoma gauti per 41 mln. litų.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio valstybinės komisijos pirmininkas – prezidentas Valdas Adamkus, pavaduotojai – Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, nariai – ministrai bei kiti aukštas pareigas užimantys pareigūnai.

Po posėdžio Prezidentūroje, kur buvo svarstyta minėta programa, kardinolas žurnalistams pasidžiaugė, jog premjeras A.Brazauskas pažadėjo pasirūpinti Vilniaus Arkikatedra, o komisija – atsižvelgti į jo pasiūlymus.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija