|
|
Geriau
atiduoti į kūdikių globos namus negu nužudyti
Seimo narys Valdemaras Tomaševskis liepos 7 dieną
jau antrą kartą įregistravo įstatymo projektą, numatantį leisti
nutraukti nėštumą tik tam tikrais išimtiniais atvejais: jei iškiltų
pavojus moters gyvybei ar sveikatai, jei būtų didele tikimybė, kad
vaisius bus sunkiai ir nepagydomai pažeistas arba sirgs nepagydoma,
jo gyvybei gresiančia liga, ir jei nėštumas atsirado dėl nusikalstamų
veikų (išžaginimo). Įstatymo projektas bus svarstomas rudens sesijoje.
|
|
|
Dabartiniai
laikai ar visiems suprantami?
Šiandieniniame gyvenime kiek žmonės turi įvairiausių
vardų, kartais ir patys nežinome, iš kur jie kilę. Močiutės dažnai
vaikaičių vardus užmiršta ir sako, kada kuris gimė: pavasarį, vasarą
ar rudenį, prieš kokias šventes ar atlaidus.
Ankstesniais laikais beveik kiekvienoje šeimoje
po kelis vaikus gimdavo ir visiems užtekdavo paprastų, kuklių vardų.
Mano amžiuje, dabar devintą dešimtį skaičiuoju, buvo populiarūs
Vytauto, Kęstučio, Algirdo, Birutės vardai. Skaistinės kaime, Aleksandravėlės
parapijoje, kurioje augau, buvo 23 kiemai kiek tada ten vaikų
augo! Gretimame Ajočių kaime 25 šeimos. Visiems užteko Jono, Petro,
Povilo, Kazimiero, Juozapo, Stanislovo, Stepono, Elenos, Genovaitės,
Viktorijos, Bronislavos ir panašių vardų.
|
|
|
Alkoholizmo
šaknys šeimose
Perskaičius A.Gegužytės ir J.Kvedaraičio publikacijas
Etika ir estetika (XXI amžius, Nr. 25) ir Nelaukime komandų
iš viršaus (XXI amžius, Nr. 33) peršasi mintis, kad abu autoriai
tik dabar pamatė alkoholizmo baubą, dėl kurio apkaltinta Lietuvos
laisvė su Prezidentu priešakyje, kitam kaltas vien Rokiškio kraštas,
nes ten darbuojasi nenuovokūs dvasininkai ir kiti pareigūnai, kurie
nemato, į kokią pražūtį girti Rokiškio paaugliai stumia tautą. Manau,
kad J.Kvedaraitis pasirinko Rokiškio rajoną dėl A.Gegužytės adreso.
|
|
|
Dvasios
darbuotojai kuria harmoniją
Jūratė Laučiūtė rugpjūčio 5 dieną dienraštyje
,,Lietuvos žinios rašė: ,,Dabartinė Lietuvos valdžia nemyli, nebrangina
savo vaikų ir elgiasi su jais lyg su ta boba, kuriai iškritus iš
ratų, ratams tik lengviau. Tad jei kokios, sulauksime dienos, kai
Lietuva vadinamos valstybės vadovai vadelios į Briuselį ratus
be
lietuvių.
|
|
|
Mes
jau europiečiai...
Ach, kaip troškome įstoti į Europos Sąjungą! Įstojome.
Ir gerai padarėme. Kam nešioti šimtasiūles vatuškas, avėti kerzinius
batus, gerti Žigulinį alų iš butelio, pro kurio metalinį, aprūdijusį
kamštį verždavosi putos, arba neštis namo silkę, įvyniotą į gabalėlį
pilko popieriaus ar net į laikraščio skiautę. Arba kai mėsos parduotuvėse
stovėdavome eilėse prie... karvių kanopų.
|
|
|
Valstybė
ar kolchozas?
Sakoma, kad istoriniai įvykiai pasikartoja. Žmonija
tęsia savo kelią, lyg judėdama spirale. Dabartinė karta išgyvena
kažką panašaus, ką jau patyrė ankstesnės kartos. Prieš 15 metų buvome
tvirčiausiai įsitikinę, kad pakartosime prieškario metų nepriklausomybės
spiralinę viją gyvensime tokiu dvasiniu lygiu, kaip gyveno lietuviai
1920-1940 metais, kai sparčiai buvo ugdoma tėvynės meilė ir pilietiškumas,
kai nebuvo vietos žmonių susvetimėjimui ir bedvasiškumui.
|
|