|
Geriau atiduoti į kūdikių globos namus negu nužudyti
Seimo narys Valdemaras Tomaševskis liepos 7 dieną jau antrą kartą įregistravo įstatymo projektą, numatantį leisti nutraukti nėštumą tik tam tikrais išimtiniais atvejais: jei iškiltų pavojus moters gyvybei ar sveikatai, jei būtų didele tikimybė, kad vaisius bus sunkiai ir nepagydomai pažeistas arba sirgs nepagydoma, jo gyvybei gresiančia liga, ir jei nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų (išžaginimo). Įstatymo projektas bus svarstomas rudens sesijoje.
Moterų parlamentinės grupės vadovė Birutė Vėsaitė siūlo V.Tomaševskiui neįvedinėti lenkiškos tvarkos. Tai nekorektiška užuomina į V.Tomaševskio tautybę (jis lenkas). Kuo neįtiko B.Vėsaitei lenkiška tvarka? Tuo, kad Lenkijoje (taip pat ir labai pažangioje Airijoje) draudžiami abortai. Jie leidžiami tik minėtais atvejais.
Mes galime tik pavydėti lenkams jų išmintingo požiūrio į savo tautos ateitį, jos išlikimą. Jiems nereikia skaičiuoti kaip mums, kada mes išnyksime po šimto ar dviejų šimtų metų, nes mirtingumas Lietuvoje dvigubai viršija gimstamumą. O kur dar šimtai tūkstančių išvykusiųjų į užsienį (beje, ši problema aktuali ir lenkams). Uždraudus abortus išsaugoma apytikriai kas antra gyvybės užuomazga. Abortų uždraudimas Lenkijoje visiškai pasiteisino demografinės padėties gerėjimo požiūriu. O vadinamųjų nelegalių abortų santykinai nėra daug. Akivaizdu, kad tai kur kas mažesnė blogybė negu pusiau totalinis gyvybės užuomazgų naikinimas, šiurkščiai pažeidžiantis Dievo įsakymą Nežudyk!, kas tautai gresia blogąja išnykimo lemtimi. Apie tai nenuilstamai mums primena Bažnyčia. Koks šiuolaikinės visuomenės iracionalumas, išsigimimas: nekaltos gyvybės užuomazgos naikinimas (abortas) laikomas normaliu reiškiniu, o žmogžudžių gyvybė yra šventa ir neliečiama (nėra mirties bausmės).
Beje, peržvelgus istoriją, matyti, kad lenkams visuomet sekėsi didinti savo tautą. Viduramžiais jų buvo panašiai tiek, kiek buvo lietuvių, dabar jų dešimteriopai daugiau. Lenkijos teritorija didesnė už Lietuvos penkis kartus, vadinasi, gyventojų tankumas ten dvigubai didesnis. Kad jis būtų toks pat Lietuvoje, mūsų gyventojų turėtų padvigubėti. Beje, Lietuva galėtų išmaitinti dešimteriopai daugiau gyventojų, negu kad joje dabar gyvena (Olandijos, Belgijos pavyzdžiai). Leisdami abortus, mes nusikalstamai naikiname kas antrą gyvybės užuomazgą, tarsi mūsų būtų ne trys milijonai, o koks milijardas, kaip kinų.
Spaudoje pasireiškia dar viena abortų laisvės gynėja Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė. Ji teigia, esą draudimas atlikti abortą gali privesti moterį prie savižudybės (?!). Čia jau panašu į nusišnekėjimą, nes žinomas atvirkštinis procesas: moteris, atlikusi abortą (t.y. sunaikinusi savo vaisių), išgyvena didžiulę depresiją, stresą, įsikalba sau savo kūdikio žudikės sindromą ir artėja prie savižudybės būsenos. E.Kuliešytė apeliuoja į daugelyje ES šalių vyraujančią abortų laisvę. O ar dėl to nenukenčia Europos Sąjungos šalių senbuvių demografinė situacija? Ten gimstamumas toks pat menkas, kaip pas mus, nors pragyvenimo lygis keletą kartų aukštesnis. Visuomenė sensta, trūksta vietinės darbo jėgos. Tenka kviestis juodaodžius, arabus, pakistaniečius, kitus Azijos, Afrikos šalių gyventojus. O kas iš to išeina, neseniai parodė sprogimai Londone. Tad ar verta mums kopijuoti ES šalių senbuvių patirtį? Gal yra tinkamesnių pavyzdžių, tarkim, Pietų Korėja, Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai, kai kurios kitos šalys. Ten pragyvenimo lygis taip pat aukštas, bet nėra jokių demografinių problemų, nes gimstamumas yra aukšto lygio.
Suprantama, ne visos mūsų šeimos dėl blogos materialinės situacijos, skurdo gali išlaikyti didesnį vaikų skaičių. Bet abortas tai kraupi išeitis. Vis dėlto, racionaliai mąstant, galima rasti sprendimą. Kai kurios moterys palieka kūdikį ligoninėje. Akivaizdu, kad tokia išeitis geriau negu nužudyti jo gyvybės užuomazgą. Tegul tokių atvejų daugėja. Reika suformuoti visuomenėje nuomonę, kad tokia išeitis kartais neišvengiama, nes gimdyvės nekaltos, jog neturi gana gerų sąlygų kūdikiui auginti. Visuomenė privalo joms padėti, t.y. tokie kūdikiai turi augti kūdikių globos namuose, vėliau internatuose. Motinos neturi būti smerkiamos. Joms turi būti sudarytos sąlygos motinystės instinktui tenkinti, jos gali lankyti savo vaikelį kūdikių globos namuose ar internate, o pagerėjus gyvenimo sąlygoms (jeigu šeima neasociali), galėtų savo vaiką laikinai ar visam laikui susigrąžinti į namus. Taip mes panaikintume abortų galimybės socialines ir etines šaknis.
Beje, ponioms B.Vėsaitei ir E.Kuliešytei vertėtų pamąstyti ir apie tai, kad ir jas, kai jos buvo tik gyvybės užuomazgos stadijoje motinų įsčiose, motinos galėjo pašalinti atlikusios abortą, tad neturėtume dabar klausytis tokių išradingų gražbyliautojų, linkinčių kitiems to, ko pačios, aišku, nenorėtų, ko galbūt laimingai išvengė.
Seimo nario V.Tomaševskio įregistruotas įstatymo projektas dėl abortų draudimo, išskyrus ypatingus atvejus, turėtų susilaukti visuotinio piliečių, Bažnyčios, visų, kuriems rūpi tauta, pritarimo ir palaikymo. Išsprendę šią sunkią demografinę problemą, būtume tikri dėl tautos ateities, nesijaustume maži, menki, nykstantys. Liepos 24 dieną Kazlų Rūdos bažnyčioje (klebonas kun. Tadas Vallianas, kunigai Ignas Plioraitis ir Romualdas Vitkovskis) pradėti rinkti tikinčiųjų parašai Seimui (rinko šių eilučių autorius). Reikalaujame priimti abortus draudžiantį įstatymą. Tikimės, kad kitos parapijos paseks mūsų pavyzdžiu.
P.S. Parašų lapuose siūlome tokį tekstą:
Lietuvos Respublikos Seimui
V.Tomaševskiui
Gedimino pr. 53
LT-01109 Vilnius
Mes, pasirašiusieji, reikalaujame Airijos ir Lenkijos pavyzdžiu priimti įstatymą, su tam tikromis išimtimis draudžiantį abortus. Turi būti praktiškai vykdomas Dievo įsakymas Nežudyk. Moterys dėl blogų gyvenimo sąlygų turi teisę palikti gimusį kūdikį kūdikių globos namuose, jį ten lankyti, o pagerėjus pragyvenimo sąlygoms, susigrąžinti savo atžalą laikinai ar visam laikui į savo namus.
Algimantas LELEŠIUS
Kazlų Rūda
© 2005 "XXI amžius"
|