|
Dabartiniai laikai ar visiems suprantami?
Šiandieniniame gyvenime kiek žmonės turi įvairiausių vardų, kartais ir patys nežinome, iš kur jie kilę. Močiutės dažnai vaikaičių vardus užmiršta ir sako, kada kuris gimė: pavasarį, vasarą ar rudenį, prieš kokias šventes ar atlaidus.
Ankstesniais laikais beveik kiekvienoje šeimoje po kelis vaikus gimdavo ir visiems užtekdavo paprastų, kuklių vardų. Mano amžiuje, dabar devintą dešimtį skaičiuoju, buvo populiarūs Vytauto, Kęstučio, Algirdo, Birutės vardai. Skaistinės kaime, Aleksandravėlės parapijoje, kurioje augau, buvo 23 kiemai kiek tada ten vaikų augo! Gretimame Ajočių kaime 25 šeimos. Visiems užteko Jono, Petro, Povilo, Kazimiero, Juozapo, Stanislovo, Stepono, Elenos, Genovaitės, Viktorijos, Bronislavos ir panašių vardų.
Dabar, dar vaikui negimus, jau tėvai pasirenka tokį norimą vardą, kurį kartais sunku net įsiminti, ištarti. Anksčiau ir šunys tokiais vardais nebuvo vadinami. Augdamas vaikas, tokį vardą turėdamas, jo nepakeis. Kiti jam įvairius palyginimus pritaiko. Jei tautiškas vardas, jis kai ką primena. Dabar kad tik būtų įdomesnis, kokio dar nėra.
Tai rodo, kad daugelis esame nepastovūs ir nevertiname, kas anksčiau buvo, ką gerbė, vertino mūsų seneliai. Toks nepastovumas prie daug ko veda. Kaimynai buteliuką kilnoja, kodėl aš turiu atsilikti
Taip mūsų gyvenimas pradedamas televizijos naktiniais filmais, kurie daug jaunimo į klampynes veda. O kur buvę gražiausi prisiminimai, įdomūs išgyvenimai? Ar negražios tradicijos buvo? Pas jaunas merginas piršliai atvažiuoja. Vestuvių metu su arkliais kraičių skrynias veža. Jaunųjų tėvai jaunuosius išleisdami palaimina, su duona ir druska sutinka. Jaunimas į šokius eidavo gražiai dainuodami. Tada ir motinos prie langų nestovėdavo laukdamos, ar dar sveiki grįš.
Mūsų gyvenimo posūkiai prasideda nuo augančio jaunimo. Reikia, kad parapijų klebonai, mokytojai jaunimo neužmirštų. Gražų pavyzdį rodo Obelių klebonas kun. Juozapas Kuodys. Nors jis aptarnauja net tris parapijas Obelių, Aleksandravėlės, Kriaunų, bet niekada jaunimo neužmiršta. Per įvairias ekskursijas jaunimas su kitais bendrauja, vieni iš kitų daug ko pasimoko. Čia vyrauja nuoširdi draugystė, jaunuoliai vieni kitais domisi.
Neseniai Imbrade, prie Ilgio ežero, suvažiavo daug žmonių pagerbti Švč.Mergelės Marijos. Kai kurių parapijų klebonai atvažiavo su būriu jaunimo. Jie, nuoširdžiai pasimeldę prie Švč.Mergelės Marijos, iš kunigų lūpų daug ko išgirdo. Visa tai jaunimui buvo įdomu, o grįžę jie kitiems papasakos. Įvairūs susitikimai, kitų pagerbimai daug kuo žmones praturtina. Kuo daugiau nusigręžiama nuo alkoholio, tuo lengviau priimti kitas mintis, jomis gyventi. Dabar, minint per metines mirusiuosius, nuo butelių stalai lūžta. Užuot mirusįjį prisiminus, apie jį pakalbėjus, nuoširdžiai pasimeldus, dažnai tiek prisigeriama, kad kito akių nebematyti.
Mūsų kuklūs pirmieji pasirodymai ateityje gal ne vienam liks amžini prisiminimai, tradicijų kelias. Be pirmų žingsnių ir tolesnio kelio nebus. Būkime nors menki, bet visų mūsų ateities švyturiai. Iš pradžių gal nė vienas nevertins, bet ateityje daug kas pradės sekti.
Jaunimo širdyse ieškokime įdomių, naujų tradicijų, nors kibirkštėles kurkime. Tos kibirkštėlės gal ateityje laužais liepsnos. Tauta be jaunimo kaip organizmas be kraujo. Jo rankose ateities planai. Be garbių įstatymų jaunimui auklėjimo kelius raskime. Tam reikia visų pastangų, o ne gražių žodžių.
Jonas TALUTIS
Rokiškio rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|