|
Dorybių mokyklėlė patraukli ir darnių šeimų vaikams
Aldona KUDZIENĖ
Jau ketvirtą vasarą Viešosios įstaigos Dienos namai direktorė
Kristina Bondareva pasirūpina ir socialinės atskirties šeimų (nepilnų,
daugiavaikių bei nedirbančių) vaikų vasaros poilsiu. Daugiau nei
dviem dešimtims vaikų aktyvi Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios
parapijietė surengia dienos stovyklą Dorybių mokyklėlė. Stovyklauti
prašosi priimami ir katalikų tikėjimą išpažįstančių darnių šeimų
vaikai. Priimti visus norinčiuosius neleidžia lėšų stygius.
Dirbti su skirtingais vaikais nelengva
Jauni žmonės šiandieniniame informacijos amžiuje susiduria su daugybe pavojų, tykančių jų asmenybės formavimosi kelyje. Todėl labai svarbu, kad moksleivių vasaros atostogų metu, kai mokslo įstaigų vaidmuo yra susilpnėjęs, vaikai ir jaunimas būtų užimti prasminga veikla.
Dorybių mokyklėlėje pirmą dienos pusę vaikai buvo užimti pagal pedagogų iš anksto parengtą planą. Stovyklos vadovams diakonui Sauliui Ruočkui ir pedagogei Rasai Ulčiskaitei padedant, jie mokėsi saviraiškos meno, sportavo, keliavo, įgijo kultūrinės ir socialinės patirties. Stovykloje vaikai gėrė arbatą, mokėsi gražiai elgtis prie stalo.
Dienos namų bendruomenei malonu, kad krikščioniškas vertybes sustiprinti Dorybių mokyklėlėje nori vis daugiau parapijiečių vaikų iš darnių šeimų. Džiugu girdėti tėvelius sakant, kad ši stovykla puiki proga jų vaikams susipažinti, mokytis būti kartu su kitaip gyvenančiais ir mąstančiais vaikais, mokytis atjautos, dosnumo, pasakojo Dorybių mokyklėlės organizatorė K.Bondareva.
Visą stovyklos laiką su vaikais dirbusi šiemet Vilniaus pedagoginiame universitete etikos mokytojos specialybę įgijusi R.Ulčiskaitė teigė, kad užimti skirtingo amžiaus ir skirtingų poreikių stovyklautojus nebuvo lengva. Jų poreikiai ir interesai ypač išsiskirdavo ekskursijų metu. Vyresnieji jau be paaiškinimų suprasdavo gidų pasakojimus, o mažiesiems tekdavo papildomai paaiškinti.
Pastebėjau, kad nepilnų ar nedarnių šeimų vaikai mažiau pasitiki savimi, nemoka klausytis kitų, juos prireikus paguosti. Malonu pastebėti, kad keletas vaikų, būdami bendruomenėje, pasikeitė. Štai Greta, atėjo labai tyli ir rami, o baigė stovyklauti daug kalbesnė. Pirmą dieną plepėjo tik Juras, vėliau jis leido kalbėti, tai yra lyderiauti, ir kitiems. Man labai pravertė universitete įgytos psichologinės ir pedagoginės žinios, tikino jauna pedagogė. Jai teko įdėti nemažai pastangų, kad stovyklautojai suprastų, jog įdomu gali būti ne vien ten, kur tave pavaišina ar kažką duoda.
Myli Dievą, myli ir savo artimą
Dvi mano vaikaitės jau antrus metus lanko Dorybių mokyklėlę. Esame katalikiška šeima, tačiau aš apie bažnyčią ir tikėjimo prasmę savo vaikaitėms taip nemokėčiau papasakoti, kaip jas su Dievo namais supažindino diakonas S.Ruočkus, sako Rugilės ir Sandros močiutė O.Karavaičikienė.
Kiekvieną sekmadienį bažnyčią lankanti moteris mano, kad tikinčiam žmogui Dievas padeda susikaupti, sutvirtėti, tikėdamas kitaip vertini sunkumus bei juos priimi. Iš tiesų mylintys Dievą, mylės ir savo artimą, samprotauja Onutė.
Pirmą kartą Šv. Angelų Sargų parapijoje veikiančioje Dorybių mokyklėlėje katalikiškas vertybes ugdė sesutės Greta ir Liucija. Jos atviravo norinčios ilgesnės stovyklos, nes dešimt dienų labai greitai prabėgo. Net ir dvi dienas Dzūkijoje siautęs ciklonas stovyklautojams nuotaikos nesugadino. Vyresnėlė Liucija išsakė ir sesutės mintis: abi norėtų, kad dorybių stovykla parapijos namuose veiktų visus metus, ir katalikiškas jaunimas turėtų kur rinktis bei prasmingai leisti laisvalaikį.
Jau pasibaigus stovyklai, diakono Sauliaus paraginti, jaunieji parapijiečiai pėsčiomis nukeliavo į Pivašiūnų šventovę. Kartu keliavo ir Liucija. Sesučių mama Dženeta Tamulionienė sakė pastebėjusi, kad po stovyklos dukros tapo paslaugesnės, moka taikiai reikšti savo mintis.
Dekanas linkėjo nepamiršti maldelės
Paskutinė stovyklos diena vaikams ir jaunuoliams tapo tarsi kontroliniu darbu. Dekanas kun. Arūnas Užupis ir juokais, ir labai rimtai patikrino jų stovykloje įgytas žinias. Aišku, tądien stalas vaišėmis buvo labiau nukrautas, o diakonas Saulius dėkojo perrėkęs vaikų džiaugsmo šūksnius. Kaipgi išliksi ramus, kai tavęs pats dekanas Arūnas klausia, ar velnio, ar karvės uodega yra ilgesnė. Arba pasidomi, kieno sparnai balandžio ar angelo didesni. Visgi atsirado rimtai samprotaujančiųjų, kurie sakė, kad palyginti negali, nes ir velnias, ir angelas nematomos dvasios. Paklausti, kas yra diakonas, visi vienbalsiai sušuko: Saulius. Dekanas stovyklautojų žinias įvertino teigiamai, o stovyklos organizatoriams, padėkojęs už gerus norus, linkėjo ir kitąmet surengti stovyklą. O jos laukiant, ragino vaikus kalbėti maldeles ir sekmadieniais, net ir tėveliams likus namuose, ateiti į Dievo namus pasimelsti.
Stovyklą Dienos namų bendruomenė surengė už Švietimo ir mokslo ministerijos lėšas, gautas per miesto savivaldybę.
© 2005 "XXI amžius"
|