Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

„Solidarumas“ tapo savo sėkmės auka

Profsąjungos „Solidarumas“ įkūrėjas Lechas Valensa, vėliau buvęs šalies prezidentas EPA-ELTA nuotrauka

Lenkijos politikams, buvusiems disidentams ir aukštiems svečiams iš visos Europos trečiadienį minint profesinės sąjungos „Solidarumas“ (“Solidarnosc“) įkūrimo 25-ąsias metines, Vakarų spauda svarstė šio judėjimo palikimą, jo įtaką Rytų Europos regionui, įskaitant ir aktualius mūsų dienų įvykius - pernai Ukrainoje kilusią „oranžinę revoliuciją“ bei tikėtiną ateityje įvyksiantį valdžios pasikeitimą Baltarusijoje.

„Gdansko dvasia“ - tokia antrašte pavadintas kairiųjų pažiūrų Didžiosios Britanijos dienraščio „Guardian“ redakcijos straipsnis. Laikraščio teigimu, „Solidarumas“ atvedė Lenkiją į demokratijos kelią ir suteikė paskatą įvykiams, kurie lėmė komunizmo žlugimą po kelerių metų. „1980 m. rugpjūtis teisingai prisimenamas kaip mėnuo, kai užsispyręs elektrikas iš Gdansko Lenino laivų statyklos pakeitė pasaulį Rytų Europoje įsteigdamas pirmąjį nepriklausomą darbininkų judėjimą“.

„Ironiška, tačiau 10 milijonų žmonių suvienijęs ir populiarumo viršūnėje atsidūręs „Solidarumas“ tapo savo sėkmės auka ir galiausiai buvo nustumtas į šalį, kai Lechas Valensa ėmėsi nepopuliarų ekonominių reformų. Konspiracinėmis teorijomis jam taip pat buvo mesti kaltinimai, neva jis buvęs komunistų marionetė, veikiantis pagal nurodymus užkirsti kelią „tikrai“ antikomunistinei revoliucijai. Vis dėlto ir ši revoliucija buvo gana reali“, - rašo „Guardian“ ir atkreipia dėmesį į iškilmių dalyvius, pabrėždamas, kad jie atspindi šių dienų politinę Europos realybę - pagerbti „Solidarumo“ atvyko buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, „dramaturgas, kuris padėjo buvusiai Čekoslovakijai išsikovoti laisvę“; ir Vokietijos prezidentas, atstovaujantis šaliai, „kuri atsakinga už daugybę žiaurumų Lenkijoje XX a.“. Tačiau Rusijos atstovai demonstratyviai nedalyvauja, taip pabrėždami įtampą, tvyrančią tarp Maskvos ir Varšuvos, rašo laikraštis.

„Iš dalies Lenkijos „Solidarumo“ padarinys yra tai, kad Lenkija aktyviai prisidėjo prie „oranžinės revoliucijos“ Ukrainoje. Lenkai taip pat turėtų išlikti šaltakraujiški skatindami taikias permainas kaimyninėje Baltarusijoje, kurioje įtvirtinta paskutinė Europos diktatūra. Taip nepalenkiama Gdansko dvasia liks gyva ir mūsų laikais“, - mano Didžiosios Britanijos dienraštis „Guardian“.

Amerikiečių verslo ir politikos dienraštis „Wall Street Journal“ didžiausiu „Solidarumo“ nuopelnu laiko tai, kad jis išmokė žmones trokšti laisvės. „Lenkijos rugpjūtis įkvėpė kovą už demokratiją visame pasaulyje. Per Ukrainoje vykusią „oranžinę revoliuciją“, kai buvo galima laukti kariuomenės įsikišimo, L. Valensa šimtus tūkstančių žmonių Kijevo aikštėje paragino likti vieningus ir vengti smurto. Ukrainos autokratai nedrįso imtis veiksmų prieš žmones, kai į miestą atvyko Nobelio taikos premijos laureatas“, - primena dienraštis. „Po komunizmo žlugimo praėjus 15 metų Lenkija ir visas posovietinis regionas beveik neatpažįstamas (...). Minint 25-ąsias „Solidarumo“ metines, visa Europa, išskyrus Baltarusiją, yra išsilaisvinusi iš tironijos. Per šį laikotarpį demokratinių valstybių skaičius pasaulyje patrigubėjo, o Gdansko laivų statyklos darbininkai gali už tai prisiimti dalį pagrįstų nuopelnų“.

„Kaip politinė partija „Solidarumas“ Lenkijoje merdi. Lenkams nebereikia vienytis prieš valdžią; dabar ji valdo jų vardu. Laisvė nuvylė daugelį „Solidarumo“ lyderių, kadangi ji atnešė ir skaudžių ekonominių permainų. Visa tai nebuvo lengva ir neįvyko per vieną naktį, tačiau skundų negirdėti. Būtina įsisavinti šias lenkų pamokas kitiems žmonėms ir tautoms kylant į savo kovą dėl laisvės“, - rašo amerikiečių dienraštis „Wall Street Journal“.

Kaip ir kiekvienoje revoliucijoje, taip ir lenkų darbininkų „Solidarumo“ istorijoje, vadovams tenka pasitraukti į šalį. Minint „Solidarumo“ dvidešimtpenkmetį, buvęs lenkų darbininkų lyderis, prezidentas ir Nobelio taikos premijos laureatas Lechas Valensa paskelbė, kad jis nebemato sau vietos Lenkijos politikoje, ekonomikoje ar profesinėse sąjungose. „Užaugo nauja karta ir Valensos nebereikia“, - pareiškė jis lenkų radijui trečiadienį prieš prasidedant pagrindinėms minėjimo iškilmėms. Nobelio taikos premijos laureatas tikino norįs padėti spręsti tarptautines problemas globaliame pasaulyje. Pastaruoju metu jis šešis mėnesius kasmet praleidžia užsienyje.

ELTA

© 2005 "XXI amžius"